Svarbus aspektas – kontrolė
Požiūris į LGBT+ žmones, kaip ir į seksualinį elgesį apskritai, įvairiose šalyse, kultūrose bei epochose buvo ir tebėra skirtingas.
Visur ir visada galiojo tam tikros vertybės bei taisyklės, kas yra tinkamas ir netinkamas seksualinis elgesys.
Kai kur ir kai kada normų neatitinkantys santykiai (skirti ne giminei pratęsti) būdavo ar net tebėra visiškai draudžiami, net žiauriai baudžiami, kitur bent iš dalies toleruojami.
„Apie LGBT+ žmones reikia kalbėti ne iš normalumo ar natūralumo, o iš kontrolės perspektyvos, – portalui 15min sakė „Lietuvos queer archyvo iniciatyvos“ atstovė Viktorija Kolbešnikova. – Tiesa ta, kad visais laikais ir visose kultūrose egzistavo ir egzistuoja tiek potraukis tai pačiai lyčiai, tiek įvairi lyties raiška.“
Klausimas, kaip tai traktuojama ir kategorizuojama. Keičiantis tradicijoms ir santvarkoms, skirtingai reguliuojami žmonių tarpusavio santykiai. Labiausiai tai susiję su išgyvenimu, pažymėjo pašnekovė, Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigusi istorijos ir filosofijos bakalauro, o Centrinės Europos universitete – moterų ir lyčių istorijos magistro studijas.
„Feodalinėje sistemoje buvo svarbu turėti pulką vaikų, nes tai reiškė daugiau darbo rankų, reikalingų dirbti žemę. Vykstant urbanizacijai, mažėjo ir priklausymas nuo didelio šeimos ūkio. Taip klostėsi ir mažosios ar branduolinės šeimos (kartu su biologiniais vaikais gyvenančios santuokinės poros – red. past.) atsiradimas. Atsirado galimybė ir uždariems tos pačios lyties santykiams, už didžiosios šeimos ribų, o ne tik protarpiniam pasantykiavimui.