Šalys išrikiuotos atsižvelgiant į įstatymus, apibrėžiančius teisių lygybę ir nediskriminavimą, santuokos ir partnerystės teises, neapykantos kalbą, teisinį lyties pakeitimo pripažinimą, susirinkimų, asociacijų ir saviraiškos laisvę, bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, kreiptis prieglobsčio. LGBTI teisių žemėlapis sudaromas kasmet, atsižvelgiant į pasikeitimus valstybių teisėje. 2013 metais Lietuva šiame žemėlapyje užėmė 31-ąją vietą, 2014 metais, – 33-iąją, šiemet – 35-ąją. Konstatuotina, jog LGBTI asmenų padėtis Lietuvoje nuosekliai blogėja.
2013 metais Lietuva šiame žemėlapyje užėmė 31-ąją vietą, 2014 metais, – 33-iąją, šiemet – 35-ąją. Konstatuotina, jog LGBTI asmenų padėtis Lietuvoje nuosekliai blogėja.
Kaimyninė Latvija 2015-ųjų metų žemėlapyje yra 36-a, o Estija – net 24-a. Geriausią LGBTI teisių apsaugos bazę turinčių valstybių penketuką sudaro Jungtinė Karalystė, Belgija, Malta, Švedija ir Kroatija.
Organizacijos „ILGA-Europe“ pristatytas LGBTI teisių žemėlapis bei metinė ataskaita parodo, jog tvirta lyderystė yra esminė siekiant LGBT asmenų teisių įtvirtinimo ir lygybės. 2015 metų LGBTI teisių žemėlapis atskleidžia nevienodą LGBT asmenų padėtį Europoje.
„Siekiant lygybės pastaraisiais metais nemažai valstybių pasiekė istorinių pergalių, o kai kurios šalys taip ir liko stovėti toje pačioje vietoje. Visas į aukštesnę poziciją LGBT teisių žemėlapyje pakilusias valstybes vienija ryški politikų, valdžios atstovų ir žmogaus teisių aktyvistų lyderystė, net ir tada, kai iškyla priešiškos aplinkybės. Deja, mūsų bendruomenės padėtis Lietuvoje nuosekliai blogėja jau treti metai iš eilės. Prastai atrodome ne tik Europos Sąjungos šalių kontekste, bet ir tarp mūsų kaimyninių valstybių Rytų Europoje. Privalome imtis konkrečių poveikio priemonių nedelsiant, nes, panašu, jog žemiau kristi vargu ar yra kur,“ – komentavo asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko.
„Tikimės, jog 2015 metais Lietuva seks geraisiais Estijos bei Maltos pavyzdžiais. Dabar, labiau nei bet kada, politikoje reikalingi lyderiai, kurie, kartu su LGBT asmenimis bei jų teises atstovaujančiomis organizacijomis, dirbtų siekiant LGBT asmenų teisių įtvirtinimo,“ – pabrėžė asociacijos LGL vadovas.
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL primena, jog vertinant LGBT asmenų padėtį Europoje, pagrindinis dėmesys organizacijos „ILGA-Europe“ metinėje ataskaitoje skiriamas valstybių teisinės bazės analizei. Asociacija LGL atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse formaliai veikiantys įstatymai yra svarbus, tačiau tikrai ne vienintelis aspektas analizuojant LGBT asmenų teisių padėtį. Be kita ko, turėtume atsižvelgti ir į tai, kaip šie įstatymai taikomi praktikoje, kokia yra bendra visuomenėje tvyranti atmosfera, kokiu mastu diskriminaciją kasdieniame gyvenime patiria LGBT asmenys.
