Po laišku gali pasirašyti kiekvienas norintis. Šeštadienį vidurdienį jį buvo parėmę maždaug 1,5 tūkst. žmonių.
„Tarptautinė bendruomenė paspartino Lietuvos žygį iš okupacijos į laisvę, – rašoma Lietuvos LGBTQ+ žmonių ir jiems prijaučiančiųjų atvirame laiške. – Šiandien mes šaukiamės tarptautinės bendruomenės paramos mūsų siekiui, kad Lietuvos politikai prisiimtų atsakomybę ir padėtų šiai Rytų Europos šaliai tapti tokia vieta, kur LGBTQ+ žmonės yra priimami ir klesti.“
Laišku aktyvistai kviečia tarptautinę politinių lyderių bendruomenę solidarizuotis su jais ir drauge reikalauti į valdžią išrinktų Lietuvos politikų imtis kryptingų veiksmų, kurie užtikrintų vietinių LGBTQ+ žmonių ilgalaikę gerovę.
Jie primena Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūros tyrimo duomenis, kad Lietuvos LGBTQ+ žmonių psichologinė būklė yra viena prasčiausių ES regione.
„Mes manome, kad tokia padėtis iš esmės yra Lietuvos teisinės ir politinės sistemos padarinys, nes į šią sistemą atsispiriama užginčijant mūsų pamatines žmogaus teises. Iki šiol veikia 2009 m. priimtas įstatymas, ribojantis teigiamos informacijos apie homoseksualumą platinimą.
Per daugiau nei dešimtmetį nepriimtas nė vienas lokalus teisinis svertas, galintis pagerinti LGBTQ+ žmonių gyvenimo kokybę.“
Šiandien mes šaukiamės tarptautinės bendruomenės paramos mūsų siekiui, kad Lietuvos politikai prisiimtų atsakomybę ir padėtų šiai Rytų Europos šaliai tapti tokia vieta, kur LGBTQ+ žmonės yra priimami ir klesti.
Laiške teigiama, kad LGBTQ+ bendruomenę prislėgė Seimo sprendimas nesvarstyti įstatymo, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę, projekto.
„Artėjant šiam sprendimui, vietos socialines medijas apėmė precedento neturinti neapykantos kalbos ir homofobijos banga, taip pat užfiksuoti keli LGBTQ+ simbolikos išniekinimo viešose erdvėse atvejai. Kol kas vietos teisėkūra ir teisėsaugos pareigūnai adekvačiai nereagavo į kritinę padėtį, kuri tapo Lietuvos LGBTQ+ žmonių kasdienybe.“
Pasak laiško autorių, „kai išreiškiame savo susirūpinimą, ribojama mūsų teisė į taikius susirinkimus“. Jie pateikė tokios praktikos pavyzdį – rugsėjį planuojamų eitynių „Kaunas Pride“ rengėjų bylinėjimasis su Kauno miesto savivaldybe.
Politinių partijų vadovai ir išrinkti politikai, pavyzdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo nariai, esą vengia adekvačiai susitikti su LGBTQ+ bendruomene ir reaguoti į jos atstovų nerimą.
Laiško autoriai kreipiasi į tarptautinę politinių lyderių bendruomenę ir prašo tokios pagalbos: „Imtis spaudimo, kad Kauno miesto savivaldybė atvertų duris 2021 m. „Kaunas Pride“ ir taip švęstų vietos įvairovę – ne tik istorinę, bet ir esamą.
Imtis atitinkamų svertų teikiant ES paramą, taip pat ir finansinę, kad Lietuvos pareigūnai liautųsi pažeidinėti LGBTQ+ žmonių teises atmesdami ES pamatines vertybes, įskaitant pagarbą mažumoms priklausančių asmenų teisėms.
Stiprinti politinį spaudimą ir siekti, kad Lietuvos parlamentas atšauktų prieš LGBTQ+ žmones nutaikytą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Raginti Lietuvos pareigūnus drauge su vietinėmis žmogaus teises ginančiomis grupėmis parengti, finansuoti ir įgyvendinti ilgalaikį nacionalinį LGBTQ+ veiksmų planą, skiriant ypatingą dėmesį pažeidžiamiausių grupių, tokių kaip LGBTQ+ jaunimas, ateičiai.“
Tarp pasirašiusiųjų laišką yra Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, JAV gyvenanti mokslininkė Lina Žigelytė, menininkas Denisas Kolomyckis.
Parašą po laišku padėjo ir Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis, neseniai palikęs Lietuvos socialdemokratų partiją, nes jos atstovai Seime nesilaikė įsipareigojimo siekti homoseksualų partnerystės įteisinimo.
Taip pat – Pijus Beizaras, kuris Europos Žmogaus Teisių Teisme laimėjo bylą prieš Lietuvą. Teismas konstatavo, kad Lietuva diskriminavo pareiškėjus dėl jų seksualinės orientacijos, atsisakydama tirti jų skundus dėl neapykantos komentarų socialiniuose tinkluose.
