„Laisvės studijų centras“ – tai 2013-aisiais penkių politikų – buvusios Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio, Seimo nario Gintaro Steponavičiaus, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, buvusio Kauno mero Rimanto Mikaičio ir Varėnos mero Algio Kašėtos – sukurta viešoji įstaiga.
Dabar ji jau likviduojama. Įstaigą nauji dalininkai panaikinti nutarė pernai lapkritį.
Netrukus po to VRK pasiekė prokurorų prašymas nustatyti, ar Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų kampanija buvo neteisėtai finansuota šios viešosios įstaigos, gavusios „MG Baltic“ finansinę paramą.
G.Steponavičius anksčiau yra teigęs, kad iš „MG Baltic“ „Laisvės studijų centras“ 2015-aisiais yra gavęs 10 tūkst. eurų paramos.
Registrų centrui pateiktose „Laisvės studijų centro“ ataskaitose nurodoma, kad 2015-aisiais ši įstaiga išvis gavo beveik 14 tūkst. eurų pajamų ir metus baigė su 5 tūkst. eurų nuostoliu. 2016-aisiais paramos įstaiga deklaravo gavusi beveik 15 tūkst. eurų pajamų ir viską iki paskutinio cento išleidusi. Kokias pajamas gaudavo ir kokiai veiklai pinigus išleido, „Laisvės studijų centras“ Registrų centrui nenurodo. Teigiama tik tai, kad 2015 m. darbuotojų išlaikymui išleisti 14295 eurai, o 2016-aisiais – 8961 euras.
Tačiau prokurorai, prašydami Seimo naikinti G.Steponavičiaus teisinę neliečiamybę, yra nurodę, kad jis susitikimuose su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir žadėdamas jam naudingus sprendimus 2015-aisiais suorganizavo 10 tūkst. eurų paramą „Laisvės studijų centrui“, 5 tūkst. eurų paramą savo vardo labdaros fondui ir susitarė dėl dar 5 tūkst. eurų įmokos į savo rinkimų sąskaitą.
Dabar prokurorai VRK yra perdavę informaciją tyrimui, ar šios lėšos nebuvo naudojamos Liberalų sąjūdžio rinkimų kampanijai finansuoti.
Taikinyje – renginiai, pilietiškumo pamokos ir kemperis
Prokurorai VRK perdavė informaciją, kad „Laisvės studijų fondas“ finansavo šiuos renginius, kuriuose esą buvo pristatomi Liberalų sąjūdžio kandidatai į ministrus:
- 2016 m. kovo 1 dieną vykusią diskusiją „Tikslas: mokytojas – svajonių profesija“
- 2016 m. kovo 24 dieną vykusią diskusiją „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“
- 2016 m. balandžio 4 dieną vykusią diskusiją „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“
- 2016 m. gegužės 4 dieną vykusią diskusiją „Žalia Lietuva: kaip gyvensime po 10 metų?“
Visų šių renginių pristatymus ir kvietimus į juos vis dar galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“ ir oficialiame liberalų tinklalapyje. Visuose keturiuose renginiuose vienas ar du iš dalyvių yra pristatomi kaip Liberalų sąjūdžio kandidatai postams būsimoje Vyriausybėje užimti. Kartu diskusijose dalyvaudavo ir kiti tos srities ekspertai, nesusiję su partija. Po diskusijų „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ ir „Žalia Lietuva: kaip gyvensime po 10 metų?“ dalyviai buvo kviečiami pasivaišinti vyno taure. Renginiuose buvo demonstruojama Liberalų sąjūdžio partijos simbolika.
Taip pat neteisėtai finansuotos, įtariama, galėjo būti 2013-2015 m. „Laisvės studijų centro“ organizuotos pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose. Apie jas 15min išsamiau jau rašė pernai. Dabar teigiama, kad 2016 m. šios pamokos galėjo būti derintos su tuomečio Liberalų sąjūdžio pirmininko E.Masiulio kelionių po Lietuvą maršrutu.
Dar prokurorai įtaria, kad liberalai ne patys mokėjo už E.Masiulio kelionėms po Lietuvą naudoto kemperio nuomą. Esą vieną sąskaitą nuomos kompanijai apmokėjo Liberalų sąjūdis, o kitą – nežinia kas.
Kokio dydžio finansinę naudą galėjo gauti partija, nenurodoma. Tai turės įvertinti VRK, jau artimiausiu metu spręsianti, ar Liberalų sąjūdis 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją rengė gavęs neteisėtą nepiniginę auką iš „Laisvės studijų centro“.
E.Gentvilas: „Partija prapultų“
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas 15min sako, kad prokurorai nepinigine auka vadina keistus dalykus – įprastą partijos ir viešosios įstaigos bendradarbiavimą.
E.Gentvilo teigimu, „Laisvės studijų centras“ mokėjo už salių nuomą keturių Vilniuje vykusių renginių metu. „Man sako, kad jie sumokėjo 2600 eurų tiesiogiai konferencijų centrui“, – sakė E.Gentvilas.
Pasak jo, daugelis renginių vyko dar iki rinkimų kampanijos pradžios, o juose dalyvavo ne tik liberalai. Pilietiškumo pamokose, anot E.Gentvilo, jokios politikos išvis nebūdavo.
Ar už kemperio nuomą be liberalų galėjo mokėti dar kas nors, Liberalų sąjūdžio pirmininkas sako nežinantis. Tokių dokumentų partija, pasak jo, neturi.
Turėjo prokurorai kreiptis dėl visų žinomų epizodų. VRK turėjo visus žinomus epizodus įvertinti ir nutarti, kokia turi būti sankcija. O dabar tokiomis dozėmis skirstoma ir mes naujai baudžiami, – sako E.Gentvilas.
Be to, jis akcentuoja, kad į klausimą, ar šie renginiai, pilietiškumo pamokos ir kemperio nuoma buvo parama liberalams, ar ne, vis tiek dar turės atsakyti politinės korupcijos bylą nagrinėsiantis teismas. Tuo tarpu dabar, pasak Liberalų lyderio, VRK verčiama ne ekspertine institucija, kurios išvada galėtų remtis tyrimą vykdę prokurorai, bet dar vienu politinės partijos budeliu.
„Tarkime, kad mes teisme laimime dėl šio momento? Tai ką VRK jau yra padariusi? Pinigus atėmusi ir partiją sužlugdžiusi? Praktikoje sprendimas, kad šiurkščiai pažeidėme įstatymą skambėtų šitaip: mes iki gegužės 6 dienos turime bankui atiduoti paskolą (260 tūkst. eurų Šiaulių bankui – red. past.). Jei neatiduodame paskolos, o be dotacijos būsime nepajėgūs atiduoti, tai normalus bankas turės areštuoti visas sąskaitas ir subsąskaitas – pinigus skyriuose. Tai kaip dalyvauti rinkimuose?“ – retoriškai klausė jis.
E.Gentvilo vertinimu, praradusi dar vieną beveik 400 tūkst. eurų valstybės dotaciją partija nebegalės net sumokėti užstato dalyvauti kitų metų Savivaldos rinkimuose. „Tada mes prapuolame visiškai“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Bandys apsiginti
Vis dėlto E.Gentvilas sako, kad liberalai lengvai su dotacijos atėmimu nesusitaikys. Anot jo, partija kartą jau buvo VRK nubausta ir pripažinta 2016 m. rinkimų kampaniją finansavusi „Taikomosios politikos instituto“ nepinigine auka ir šiurkščiai pažeidusi įstatymą.
„Dabar jie naujus epizodus bando pateikti kaip dar vieną šiurkštų pažeidimą. Teisės požiūriu, tai traktuojama kaip du kartus taikoma bausmė už tą patį dalyką. O bausti du kartus už tą patį dalyką negalima. Jeigu mes ir pripažintume, kad tai pažeidimas, tai būtų antra bausmė už tą pačią kampaniją“, – aiškino E.Gentvilas.
Jis sakė nesuprantantis, kodėl prokuratūra nesujungė visų galimų pažeidimų į vieną bylą ir nesikreipė į VRK vienu ypu. Pasak E.Gentvilo, tuo metu, kai prokurorai kreipėsi dėl Šarūno Gustainio viešosios įstaigos mokymų partijai, jau buvo žinoma apie „Laisvės studijų centro“ epizodą, nes jau buvo dėl to pareiškę įtarimus G.Steponavičiui.
„Turėjo prokurorai kreiptis dėl visų žinomų epizodų. VRK turėjo visus žinomus epizodus įvertinti ir nutarti, kokia turi būti sankcija. O dabar tokiomis dozėmis skirstoma ir mes naujai baudžiami“, – teigė E.Gentvilas.
Liberalų sąjūdis jau neteko 395 tūkst. eurų dotacijos dėl to, kad per 2016 metų Seimo rinkimus gavo nepiniginę auką iš juridinio asmens – buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigtos viešosios įstaigos „Taikomosios politikos institutas“. Nepinigine auka VRK pripažino 2016 m. sausio 16 – balandžio 24 dienomis instituto surengtus mokymus „Ready to Win“, kurie kainavo 45,336 tūkst. eurų. Mokymuose dalyvavo partijos nariai, o Liberalų sąjūdis už juos nemokėjo.
Liberalų sąjūdis šį sprendimą dėl bausmės proporcingumo pažeidimui yra apskundęs Vyriausiajam administraciniam teismui. Šią bylą teismas turėtų nagrinėti turėtų kovo 13 dieną.
