Šiandien Seime surengtos apskritojo stalo diskusijos „Partnerystės instituto galimybės Lietuvoje“ iniciatorė D.Kuodytė sakė, kad valstybė nebegali toliau ignoruoti šimtų ne santuokoje gyvenančių šeimų interesų.
„Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad Konstitucija tai pat saugo ir gina kitokias nei santuokos pagrindu sudarytas šeimas, pats metas užpildyti esantį teisinį vakuumą ir imtis veiksmų. Partnerystės instituto įtvirtinimas Lietuvoje reikalingas, nes žmonės gyvena šiandien ir turi paprastus kasdienius poreikius, kurių kartais negali patenkinti vien dėl to, kad neturi civilinės metrikacijos biuro antspaudo“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narė D.Kuodytė.
Šiandien Liberalų sąjūdžio frakcija raštu kreipėsi į Seimo valdybą, kad ši sudarytų specialią darbo grupę, kuri pasiūlytų tinkamą teisinį reglamentavimą dėl partnerystės instituto steigimo Lietuvoje. Šalies Civiliniame kodekse nuostatos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos yra numatytos nuo 2000-ųjų, tačiau dėl atskiro partnerystę reglamentuojančio įstatymo nebuvimo jos neveikia.
„Dabar Lietuvos teisinėje sistemoje vyrauja chaosas. Skirtinguose įstatymuose vartojamos sąvokos „sutuoktiniai“, „sugyventiniai“, „partneriai, kurie gyvena įregistravę partnerystę“ ir „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą tuoktis“. Nors registruota partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta ir realiai neveikia“, – sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas Vytautas Mizaras.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai valstybė numato tam tikras pareigas savo piliečiams, ji plačiau traktuoja ir įvardija kelias šeimos santykių formas. Tačiau kalbant apie žmonių teises ir garantijas liečiančius įstatymus, dominuoja vienintelė šeimos forma – sutuoktiniai.
Partnerystės institutas, leidžiantis oficialiai įteisinti artimus ryšius palaikančių, bet nesusituokusių asmenų santykius, viena ar kita forma jau veikia 16-oje iš 27 Europos Sąjungos valstybių.