„Dėl atsistatydinimo aš nepersigalvojau“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Tuo tarpu kultūros ministras Arūnas Gelūnas sako svarstysiantis galimybę priklausyti mažumos Vyriausybei ir su LiCS nebedalyvaus Seimo rinkimuose rudenį.
A.Kubilius: problema – tik R.Palaitis
Premjeras Andrius Kubilius sako, kad R.Palaitis dar turi progą garbingai palikti Vyriausybę. Tuomet, pasak premjero, Vyriausybė galėtų toliau dirbti su likusiais LiCS ministrais.
„Ministrui R.Palaičiui nesitraukiant iš pareigų, mes nebegalėsime laikyti LiCS koalicijos partneriais. Tokiu atveju teks konstatuoti, kad de facto koalicijos sutartis nebeveikia“, – pirmadienį sakė A.Kubilius.
Anot jo, koalicijos problema yra tik R.Palaitis, todėl kiti ministrai vis dar turi galimybę pasielgti „garbingai kaip A.Gelūnas“ ir likti dirbti koalicijoje.
„Turime problemų su vienu ministru, vienu koalicijos partneriu. Tenka apgailestauti, kad vieną problemą yra taip sudėtinga išspręsti, kad negalime tos problemos išspręsti. (...) Manau, kad ministras R.Palaitis dar gali padaryti sprendimą, neturiu problemų dirbti su kitais ministrais, šiuo metu atstovaujančiais LiCS“, – kalbėjo premjeras.
Paklaustas, iki kada R.Palaitis gali spręsti dėl pasitraukimo, A.Kubilius atsakė „minučių neskaičiuojantis“.
E.Masiulis: ministrus patraukti būtų greičiau
Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sako, kad, R.Palaičiui nepasitraukus iš posto ir koalicijos sutarčiai nutrūkus, bus svarstoma, kaip efektyviai dirbti toliau.
Galimi du variantai. Pirmuoju atveju prezidentei būtų teikiami trijų ministrų atstatydinimai, antruoju – įgaliojimų atsisakytų visa Vyriausybė ir ją tektų formuoti iš naujo.
„Koks konkretus scenarijus bus pasirinktas priklausys nuo premjero ir prezidentės konsultacijų tarpusavyje ir, be jokios abejonės, nuo koalicijos partnerių apsisprendimo“, – sakė E.Masiulis.
Tačiau pats E.Masiulis įsitikinęs, kad greitesnis ir efektyvesnis kelias būtų prezidentės rankomis atleisti LiCS ministrus.
„Man atrodo, kad šiandien reikia galvoti apie tokį kelią, kuris užtikrintų, kad kiek įmanoma greičiau baigtųsi šitas balaganas ir cirkas Lietuvos politinėje sistemoje, o Vyriausybė ir Seimas bei kitos valstybės institucijos kaip įmanoma greičiau pradėtų normalų darbą. Tad, mano galva, LiCS ministrų patraukimas iš Vyriausybės būtų tas kelias, kuris užtikrintų greitesnį ir efektyvesnį Vyriausybės darbų tęstinumą“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Pas prezidentę lankosi visi
Vidaus reikalų ministro neatleidusi prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo pareiškusi, kad nedalyvaus partijų priešrinkiminiuose apsistumdymuose, tačiau įtempta situacija koalicijoje, prezidentę verčia vis dažniau kalbėtis su valdančiųjų atstovais.
Praėjusią savaitę pas ją lankėsi Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, pirmadienį ryte premjeras Andrius Kubilius, o po jo ir LiCS pirmininkas Algis Čaplikas.
Nė vieno susitikimo detalės nėra viešinamos, tačiau A.Kubilius patvirtino, kad su prezidente aktyviai konsultuojasi.
E.Masiulis sakė negalįs pasakyti, ar su prezidente yra sutarta dėl LiCS ministrų atleidimo, nes jo „žinios gali būti pasenusios“.
Gali atsirasti chuliganų
Pasak premjero, dabartinė situacija svarbi ir ateičiai, nes ji parodė, kad Lietuvoje gali atsirasti tokių ministrų, kurie chuliganiškai laikysis įsikibę postų.
Pasak A.Kubiliaus nėra normalu, kad be paties ministro sutikimo jo atleisti darosi neįmanoma.
„Jei susikurs toks precedentas, kad premjeras negali atleisti ministro, prezidentas negali atleisti ministro, jei nėra jo asmeninio pareiškimo, o interpeliacijos esant mažumos Vyriausybei gali būti nesėkmingos, tai aš matau nerimą keliančią perspektyvą, kad ir būsimose koalicijose galime turėti, drįsčiau sakyti, chuliganiškai nusiteikusių partnerių, kurie esant tokiai situacijai galvotų, kad niekas jų negali iš užimamų postų atleisti“, – kalbėjo jis.
Sukiršino FNTT
Primename, kad sekmadienį susitikę valdančiąją koaliciją sudarančių partijų vadovai nerado bendros kalbos, todėl konservatoriai nutarė stengtis formuoti mažumos Vyriausybę.
Nesutarimai koalicijoje kilo, kai LiCS atstovaujantis vidaus reikalų ministras R.Palaitis panaikino leidimus dirbti su slapta informacija ir vėliau atleido Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovą V.Gailių ir jo pavaduotoją V.Giržadą. R.Palaitis V.Gailių ir V.Giržadą atleido remdamasis Valstybės saugumo departamento apibendrinta informacija apie tyrimus poligrafu, kuris buvo atliktas aiškinantis, kas nutekino informaciją apie teisėsaugos planuojamas operacijas dėl banko „Snoras“.
Premjero A.Kubiliaus teigimu, šis žingsnis buvo nemotyvuotas ir skubotas. Ministro sprendimą parėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri netenkino premjero teikimo atleisti R.Palaitį iš pareigų ir pasiūlė ginčą spręsti politinėmis priemonėmis Seime.
Jau dabar mažumoje?
Penkioliktoji Vyriausybė, vadovaujama konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, dirba nuo 2008 m. rudens pabaigos.
Vyriausybėje iki šiol pasikeitė šeši ministrai.
Iš pradžių valdančiąją koaliciją sudarė keturios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga, bei Tautos prisikėlimo partija (TPP). Tuomet Seime valdančiosios partijos turėjo 85 balsus.
Tačiau 2009 metų viduryje skilus TPP ir į opoziciją pasitraukus keliems LiCS nariams koalicija neteko keliolikos balsų Seime.
Siekdami kompensuoti nuostolius prieš balsavimą dėl biudžeto valdantieji jau tada į koaliciją bandė pasikviesti Darbo partiją, tačiau to padaryti nepavyko.
Balsų dauguma Seime buvo užtikrinta į valdančiąją koaliciją sudarančių partijų frakcijas perviliojus pavienius opozicijos atstovus. TPP ir LiCS susijungus, koaliciją sudarė trys partijos.
Pasak premjero A.Kubiliaus, galima sakyti, kad nuo tada Lietuvoje praktiškai dirba mažumos Vyriausybė.
Tiesa, bent formaliai LiCS, Liberalų sąjūdis ir konservatoriai turi 71 balsą parlamente.
