2017 12 08

Liberalė Aušrinė Armonaitė: „Kai kurie valstiečiai balsuoja pagal botagą“

Seminare-diskusijoje „Žmogaus teisės: universalios, bet ar lietuviškos?“ kalbėjusi liberalė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad žmogaus teisių klausimai nuolat aptariami bendraminčių, tačiau politinis jų įtvirtinimo progresas vis dar neatspindi tikrovės – trūksta politinės valios.
Diskusija – žmogaus teisės: universalios, bet ar lietuviškos
Diskusija – žmogaus teisės: universalios, bet ar lietuviškos / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Mes kartas nuo karto susirenkame panašiam rate tokiems psichoterapijos seansams ir vienas kito agitavimui“, – ironizuodama kalbėjo Liberalų sąjūdžio atstovė Seime.

„Vis kalbam ir kalbam tą patį, bet šis tas keičiasi. Tai, ką daro nevyriausybininkai, išjudina viską“, – pridūrė ji.

Lūžio taškas – LGBT eitynės

Liberalės teigimu, vienas iš lūžio taškų požiūryje į žmogaus teises buvo „Baltic Pride“ eitynės Lietuvoje, kai žiniasklaidos atstovai jau kritikavo politikus, neišdrįsusius viešai palaikyti diskriminuojamų LGBT bendruomenės atstovų.

„Jeigu 2010 metais viskas vyko už upės, aptverta, naciai kažkur su savo vėliavom... Kiti žmonės galbūt nedrįso dalyvauti, nors norėjo. Dar kiti atėjo pasižiūrėti, kaip atrodo gėjai“, – sarkastiškai situaciją priminė A.Armonaitė, sukeldama auditorijos juoką. „Atrodė, kad vos ne raupsuoti žmonės eina atitverti. Tai 2016 metais tapo miesto švente, kur visi norėjo eiti, o jeigu nėjo, tai eis kitą kartą“, – pridūrė ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Diskusija – žmogaus teisės: universalios, bet ar lietuviškos
Luko Balandžio / 15min nuotr./Diskusija – žmogaus teisės: universalios, bet ar lietuviškos

A.Armonaitės manymu, būtent LGBT teisių situacija yra geriausias visų teisių gynimo situacijos indikatorius.

„Jei su atviru požiūriu žvelgi į įvairovę, tai ir į smurtą artimoje aplinkoje žiūrėsi kitaip, į smurtą prieš vaikus žiūrėsi kitaip, į patyčias mokyklose ir kitus dalykus žvelgsi kitaip“, – darė išvadą ji, pabrėždama, kad šios temos neatskiriamos.

Politikė priminė, kad žmogaus teisių temai artima ir bausmių tema. „Mes tą baudžiamąjį kodeksą tampome į kairę ir į dešinę, nepažiūrime ar tos bausmės yra adekvačios, ar jos turi ryšį su žmogaus teisėmis“, – kalbėjo liberalė.

„Gali turėti su savimi gramą žolės ir baudžiakas jau tavo CV garantuotas“, – piktinosi ji, žadėdama, kad Seime tokioms griežtoms nuobaudoms už nedidelio lengvųjų narkotikų kiekio turėjimą bus priešinamasi.

Pritaria, bet tyli

Kalbėdama apie siūlymus drausti lyties keitimą ir kitus griežtus naujosios valdžios projektus A.Armonaitė teigė, kad jie neatspindi visuomenės progreso, o juos siūlantys Seimo nariai tiesiog bėga nuo tikrovės.

„Tie politikai žino, kad pasaulis eina į visai kitą pusę, žino, kad ir Lietuva anksčiau ar vėliau išspręs tuos klausimus, bet renkasi pigiai, populistiškai, brutaliuoju būdu palaikyti neapykantos taškus, kurie prideda sąlyginio populiarumo. Man atrodo, kad ta neprotinga pozicija, kurią jie užima, gerai išryškina, kas yra kas.

Anksčiau ar vėliau tie žmonės, kurie šiuo metu yra parlamente ir neprisiima atsakomybės, turės pasirinkti komandą, kurioje žaidžia. Yra labai daug žmonių Seime, kurie turi atvirą požiūrį ir jo neišreiškia. Kai ateis ta diena, išmuš ta valanda, jie apsispręs atviresnės Lietuvos vardan“, – prognozavo liberalė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Diskusija – žmogaus teisės: universalios, bet ar lietuviškos
Luko Balandžio / 15min nuotr./Diskusija – žmogaus teisės: universalios, bet ar lietuviškos

Valdančiosios daugumos veiklą A.Armonaitė įvertino skeptiškai. Jos manymu, vyriausybė geba išgirsti racionalius argumentus, bet Seime susiduriama ne tik su kritišku požiūriu į žmogaus teises, bet ir atviromis patyčiomis iš svarbių klausimų.

„Ten mes turime Agnę Širinskienę, teologę per brūkšnelį teisininkę, kuri vadovavo Sveikatos reikalų komitetui, o dabar, sveikinu visus, vadovaus Teisės ir teisėtvarkos komitetui“, – ironizavo pirmus metus Seime dirbanti politikė.

Tai yra žmogus, kuris akiplėšiškai žadėjo, kad įteisins partnerystę civiliniame kodekse, o pasiūlė tokias pataisas, kurios išsityčiojo iš partnerystės instituto, – pasakojo A.Armonaitė.

„Tai yra žmogus, kuris akiplėšiškai žadėjo, kad įteisins partnerystę civiliniame kodekse, o pasiūlė tokias pataisas, kurios išsityčiojo iš partnerystės instituto“, – pasakojo A.Armonaitė.

„Jie keitė visai ne tą straipsnį, o paskui aiškino: kas čia jums netinka, kas čia jums nepatinka?“, – prisiminė liberalė.

„Turime tokią socialkonservatyvią daugumą Seime ir man labai gaila, kad valstiečių žaliųjų gretose turime ir naujos kartos, ir labiau patyrusių žmonių, kurie supranta šitą problemą. Jei sutiktume juos gatvėje ar kur bare bendrautume, tai jie sakytų, kad nesąmonė čia, reikia būtinai pakeisti, nusišneka mūsų kolegos, bet balsuoja vis tiek pagal botagą“, – konstatavo ji.

Partnerystės projektas atmestas be diskusijų

A.Armonaitę labiausiai papiktino tai, kad joms su Viktorija Čmilyte-Nielsen pateikus Partnerystės įstatymo projektą, jis net nebuvo grąžintas tobulinti.

„Jį iškart atmetė! Kai teikiau žolę, tai ją bent grąžino tobulinti“, – ironiškai juokėsi liberalė. „Atmetė be galimybės tobulinti. Tai buvo trenkimas per veidą su žinia, kad eikit iš šito Seimo su savo partnerystės projektais“, – teigė politikė, pridurdama, kad tokios situacijos gerokai menkina motyvaciją.

„Kaip kolega Arūnas Gelūnas sakė: mes aiškinamės dalykus, dėl kurių išsiaiškinome jau prieš 27 metus. Atrodo, kad nusprendėme eiti su Vakarais, o vis dar aiškinamės, dar vis grįžtam kažkur“, – situaciją apibendrino A.Armonaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis