„Šiek tiek labiau tikėtinas buvimas opozicijoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė ji.
Ketvirtadienį planuojamas Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų susitikimas su liberalų vadovybe.
„Rytojaus susitikimą, visų pirma, vertinčiau kaip apsikeitimą nuomonėmis, pokalbį apie programinius punktus, kurie galbūt dalis dera, dalis – akivaizdžiai ne, galbūt tai bus daugiau kalbėjimas apie konstruktyvų darbą, kad ir skirtingose stovyklose, nors girdime tikrai signalų iš pažangiojo socialdemokratų sparno dėl noro bendradarbiauti su liberalais“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji tvirtino matanti ženklų, kad Lietuvos socialdemokratų partija labiau linksta „prie darbo koalicijoje, kurioje būtų ir radikalių partijų“.
„Jie nori dirbti su solidesniais demokratais, bet taip pat veda pokalbius su tomis jėgomis, kurios radikalesnės“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio valdyba rugpjūtį yra priėmusi sprendimą, kad nebendradarbiaus su radikaliomis, antisemitinėmis politinėmis jėgomis.
„Matyčiau, kad rytojaus pokalbis bus, na, tai nėra derybos, tiesiog aptarimas tų temų, kuriose gali būtų sąlyčio taškų. Tai kitokio pobūdžio susitikimas kaip, pavyzdžiui, socialdemokratų susitikimas su „valstiečiais“. Manau, kad mes labiau kalbėsime apie galimą konstruktyvų bendradarbiavimą iš įvairių stovyklų“, – pažymėjo liberalų lyderė.
Po pirmojo spalį vykusių Seimo rinkimų turo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė formuoti valdančiąją koaliciją pakvietė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
Tačiau praėjusį trečiadienį LSDP prezidiumas nusprendė į premjerus deleguoti Gintautą Palucką ir išplėsti partijų, kurias kviečia konsultacijoms dėl koalicijos, sąrašą. Jis papildytas Liberalų sąjūdžiu ir partija „Nemuno aušra“.
LSDP naujame Seime užsitikrino 52 mandatus. Antra liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 28 mandatais, trečia – partija „Nemuno aušra“ su 20 mandatų.
Dar 14 mandatų gavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, 12 mandatų – Liberalų sąjūdis, aštuonis mandatus užsitikrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tris – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, po vieną mandatą – Nacionalinis susivienijimas ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Į Seimą pateko ir du save išsikėlę politikai.
