E.Gentvilas kalbą pradėjo nuo kritikos paviešintai Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymai, kurioje ne vienas liberalas įvardijamas kaip „MG Baltic“ pakalikas, o pati partija vadinama koncerno projektu.
Jis tikino, kad šiame dokumente rašoma netiesa ir tai partija įrodys teisme, kuris jau priėmė svarstyti Liberalų sąjūdžio skundą.
Aš pastaruosius įvykius traktuoju kaip iš išorės ateinančius bandymus sužlugdyti mus.
E.Gentvilas paviešintą dokumentą vadino sąmoningu bandymu sunaikinti partiją arba bent jau ją suskaldyti.
„Mano manymu, čia yra tikslas“, – teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Jis kalbėjo, kad, nors nėra sąmokslo teorijų mėgėjas, tačiau šiuo atveju esą negalįs vertinti situacijos kitaip, kaip tyčinio ir sąmoningo puolimo prieš partiją tų, kurie gali perimti dalį rinkėjų arba tų, kurie genetiškai nekenčia liberalizmo.
„Aš pastaruosius įvykius traktuoju kaip iš išorės ateinančius bandymus sužlugdyti mus“, – aiškino jis.
Lyginosi su „tvarkiečiais“
Jis priminė, kad po to, kai buvusio partijos pirmininko Eligijaus Masiulio namuose ir automobilyje buvo atliktos kratos ir jam pareikšti įtarimai kyšio paėmimu, partijos reitingai jau buvo nukritę žemiau patekimo į Seimą kartelės, tačiau per rinkimus liberalai ėmė ir surinko daugiau balsų nei kas nors tikėjosi.
„Ar jūs galvojate, kad mes neatsigausime trečią kartą? Aš manau, kad atsigausime“, – viltimi bandė susirinkusius užkrėsti E.Gentvilas, cituodamas politologų ir viešųjų ryšių specialistų komentarus.
Taip pat jis tikino, kad šiuo metu žiniasklaida liberalus muša antraštėmis. Ypač laisvai interpretuojamos, pasak Liberalų sąjūdžio vadovo, skelbiamos detalės iš kaltinamojo akto.
Jis citavo kaltinamajame akte užfiksuotus Gintaro Steponavičiaus buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui prašant paramos savo fondui ištartus žodžius „gal kaip nors“ ir svarstė, ar šie žodžiai iš tiesų buvo pavartoti atsainiu, ar maldaujančiu tonu.
„Gal ir žeminosi, aš nežinau.O prie ko čia jūs? Prie ko čia partija?“ – klausė E.Gentvilas.
„Ką darysi, bendradarbiaujame su žiniasklaida, bet ne mes juos mušame, o jie mus muša, tokia jų duona“, – pridūrė Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Pasak jo, liberalai dabar dar ir patys ėmė save murkdyti, nors yra nepalyginamai geresnėje situacijoje nei, pavyzdžiui, „Tvarka ir teisingumas“, kuri yra ne tik kaltinamoji byloje, bet ir turi gyventi areštuotomis sąskaitomis.
Neišsiskirstyti siūlė pustuštei salei
Tarybos posėdyje už uždarų durų penktadienį planuota svarstyti kitų metų partijos biudžetą, tvirtinti kandidatą į laisvą Seimo nario vietą Zanavykų vienmandatėje apygardoje, aptarti rinkimų strategija. Tačiau visas planas nuėjo šuniui ant uodegos. Posėdyje nebuvo kvorumo. Kad liberalai galėtų priimti sprendimus buvo būtinas 99 tarybos narių dalyvavimas, bet į posėdį atvyko 66 atstovai.
Tarybos posėdžiui artėjant liberalų kandidatas į prezidentus europarlamentaras Petras Auštrevičius vėl pareiškė manantis, kad Liberalų sąjūdį reikėtų likviduoti ir kurti naują partiją. Tačiau tarybos posėdyje penktadienio vakarą P.Auštrevičius nė nepasirodė.
Aš neatmetu juodžiausių scenarijų galimybės (...), bet netrizniokime, nepradėkime kurti kiekvienas savo išsilakstymo strategijų.
Tuo tarpu E.Gentvilas nepraleido progos jo idėją sumalti į miltus. Jis priminė, kad tokį pasiūlymą partija jau svarstė pernai rudenį. Tuomet pasiūlymą išsiskirstyti palaikė tik P.Auštrevičius ir dar vienas liberalas iš Varėnos.
E.Gentvilas tikino, kad galbūt tokie siūlymai kyla dėl to, kad kažkam nepatinka tai, jog partijos pirmininku buvo išrinktas jis, o ne Seimo narys Vitalijus Gailius. Tuomet liberalų lyderis siūlė organizuoti naujus rinkimus, o ne griauti visą partiją.
E.Gentvilas tikino, kad galima skelbti pirmalaikius tiesioginius pirmininko rinkimus, bet tikino niekaip nesuprantantis problemos sprendimo būdo – išsivaikščioti.
Taip pat E.Gentvilas tikino, kad nenormalu yra tik iš žiniasklaidos sužinoti, kad kai kurie skyriai nori savivaldos rinkimuose dalyvauti kaip visuomeniniai komitetai.
„Tokio separatizmo nesuprantu“, – teigė E.Gentvilas.
Jis tikino žinantis, kad tokios diskusijos vyksta septyniuose skyriuose, bet tvirtino, kad kad siūlymai rinkimuose dalyvauti su komitetais gali būti svarstomi tik partijoje, partija gali nutarti išvis nedalyvauti savivaldos rinkimuose, tačiau negali būti taip, kad kiekvienas skyrius elgsis kaip nori, rinkimuose dėl mandatų kovos atskirai, o nepavykus nieko laimėti po kelių mėnesių vėl prašytis atgal į partiją.
Partijos pirmininkas sakė išgirdęs argumentą, kad visuomeniniai komitetai priimtinesni, nes gali imti juridinių asmenų paramą. „MG Baltic“? Nežinau kieno pinigų?“ - klausė jis, primindamas, kad ne taip seniai partija bendrai sutarė atsinaujinti ir taikyti aukštesnius skaidrumo standartus nei buvusi, kyšininkavimu kaltinama vadovybė.
„Aš neatmetu juodžiausių scenarijų galimybės (...), bet netrizniokime, nepradėkime kurti kiekvienas savo išsilakstymo strategijų“, – ragino E.Gentvilas.
Tačiau čia pat radosi jam prieštaraujančių. Utenos skyriaus pirmininkas Marijus Kaukėnas pareiškė, kad dokumentai dėl visuomeninio komiteto kūrimo seniai nusiųsti partijos vadovybei, todėl pirmininko žodžiai apie tai, kad planus jis išgirdo tik iš žiniasklaidos, yra melas.
„Baikit čia šmeižti, gerai, yra protokolai, nereikia meluoti“, – rėžė jis.
E.Gentvilas į tai atsakydamas paprašė apsieiti „be chamizmo“.
Reitingai rodo politinį dugną
Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, gegužės pabaigoje atlikta portalo delfi.lt užsakymu, rodo, kad Liberalų sąjūdžio reitingas per mėnesį krito stipriausiai – už juos naujausiais duomenimis balsuotų 3,8 proc. rinkėjų (balandį – 7 proc.).
Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu.
Dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu drauge teisiama Darbo partija, o koncernas „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui Gintarui Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui liberalui Šarūnui Gustainiui – kyšininkavimu. „Darbietis“ Vytautas Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
