Į antrąjį turą Senamiesčio–Žvėryno apygardoje pateko partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Raudondvario – dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Trakų–Vievio – Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Karšuvos – Seimo narys Ričardas Juška, Tauragės – Tauragės krašto muziejaus vadovas Romualdas Vaitkus, Dzūkijos – Seimo narys Juozas Baublys, Plungės–Rietavo – Seimo narys Jonas Varkalys, Pajūrio – Seimo narys Simonas Gentvilas ir Danės apygardoje – Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius Budinas.
Daugiamandatėje apygardoje po reitingavimo į Seimą patenka V.Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, V.Pranckietis, Virgilijus Alekna, S.Gentvilas ir Kęstutis Glaveckas.
Teko izoliuotis
V.Čmilytė-Nielsen rinkimų rezultatų buvo priversta laukti ne su partijos kolegomis ar dalyvaudama įvairių žiniasklaidos priemonių tiesioginėse laidose. Ji nuo sekmadienio popietės pradėjo saviizoliaciją, kai sužinojo, kad koronavirusas patvirtintas dviem žmonėms, su kuriais ji turėjo kontaktą.
„Turėjau kontaktą su dviem žmonėmis, kuriems buvo patvirtintas COVID, todėl turiu saviizoliuotis“, – BNS sekmadienį sakė partijos pirmininkė.
Kalbėdama nuotoliniu būdu 15min laidoje „Kokią valdžią išsirinkome?“ ji sakė, kad greičiausiai užsikrėtė ne Seime, tačiau neatskleidė, su kuo bendravusi, kad buvo priverta izoliuotis.
Rezultatai džiugina
Kalbėdama su 15min prieš 23 val., kai buvo suskaičiuota jau didžioji dalis balsų rinkimų apylinkėse, V.Čmilytė-Nielsen neslėpė pasitenkinimo rezultatais.
„Tikėjomės, aš tikėjausi, kad pavyks Liberalų sąjūdžiui padvigubinti frakcijos narių skaičių ir pagal tuos rezultatus, kuriuos dabar turiu po ranka, atrodo, kad tai padaryti pavyks, o sėkmės atveju galbūt net turėsim septynias vietas. Jei tai pavyktų, tai būtų tikrai puikus rezultatas. Tiesiog džiaugiuosi, kad įvairių miestų, įvairių Lietuvos regionų žmonės suteikia tokį pasitikėjimo mandatą Liberalų sąjūdžio kandidatams“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Ji teigė nuo pat pirmojo turo nakties kartojusi, kad tie rezultatai tebuvo tarpiniai, nes neabejojo, kad vienmandatėse į antrą turą patekę stiprūs kandidatai pasirodys puikiai, ką rezultatai antrajame ture ir parodo.
„Labai svarbu, kad turime pergalių ir didmiesčiuose, pvz., Simonas Gentvilas laimi Klaipėdoje. Turime ir tradiciškai tuose regionuose, kur tradiciškai esame stiprūs, turime stiprių kandidatų. Patvirtiname savo reputaciją kaip universalios partijos, brandžios, kalbančios apie tuos dalykus, liberalų vertybes, kurios yra svarbios ir aktualios skirtingoms visuomenės grupėms“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Šaukštas deguto
V.Pranckietis laimėjo Raudondvario apygardoje, Ričardas Juška – Karšuvos, Jonas Varkalys – Plungės-Rietavo, Simonas Gentvilas Pamario apygardoje. Įspūdingai pirmauja ir Juozas Baublys Dzūkijos apygardoje. Pralaimėjimą teko pripažinti Sauliui Budinui Danės apygardoje.
E.Rudelienė yra puiki merė. Aš manyčiau, kad šis rezultatas iš dalies yra įrodymas, kad žmonės norėtų ją matyti toliau tose pareigose, kurias ji užima dabar.
Itin lygi kova vyksta Tauragėje – čia atsilikęs R.Vaitkus vijosi socialdemokratą Darių Petrošių. Galiausiai jį ir aplenkė. Pati V.Čmilytė-Nielsen pirmauja prieš Mykolą Majauską Senamiesčio–Žvėryno apygardoje Vilniuje.
Stipriai atsilieka Trakų merė Edita Rudelienė Trakų–Vievio apygardoje. Tai Liberalų sąjūdžio pirmininkė pavadino „vieninteliu šaukštu deguto šiame rezultate“: „E.Rudelienė yra puiki merė ir trakiškiai, Trakų rajono gyventojai ją tikrai labai vertina, myli, tuo ne kartą esu įsitikinusi bendraudama su trakiškiais, puikiai pažinodama Editą kaip kandidatę. Aš manyčiau, kad šis rezultatas iš dalies yra įrodymas, kad žmonės norėtų ją matyti toliau tose pareigose, kurias ji užima dabar.“
Tačiau V.Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad E.Rudelienė į nacionalinę politiką ateis, bet gal šiek tiek vėliau.
A.Guogą įvardijo kaip prieštaringą figūrą
Liberalų sąjūdžio lyderė gana atvirai kalba apie tai, kad mato savo vadovaujamą partiją tik centro dešinės koalicijoje, apie galimybes dirbti centro kairėje ji bent kol kas nekalba. Vis dėlto pripažįsta, kad centro dešinei gali pritrūkti palaikymo iš trijų partijų, tad teks kalbėtis dar su kažkuo.
Darbo partijos frakcijoje tikrai yra žmonių, su kuriais matyčiau galimybę bendradarbiauti. Bet yra ir tokių prieštaringų figūrų kaip Antanas Guoga.
„Aš manyčiau, kad rinkimų rezultatas dar nėra iki galo aiškus, reikia susiskaičiuoti Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos iškovotus mandatus ir įvertinti paprasčiausiai aritmetiškai, ar jų pakanka aritmetinei daugumai. Akivaizdu, kad dirbti daugumoje su tais partneriais, su kuriais yra daug sąlyčio taškų, yra daug lengviau. Tai tas tiesesnis kelias įgyvendinti rinkiminius pažadus“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Darbo partija, kuri, kaip svarstoma, galbūt galėtų būti tas ketvirtasis partneris, jai atrodo tolimesnė, nors griežtai atmesti šitos politinės jėgos ji nesiryžo.
„Darbo partijos frakcijoje tikrai yra žmonių, su kuriais matyčiau galimybę bendradarbiauti, kuriuos vertinu kaip kolegas. Bet yra ir tokių prieštaringų figūrų kaip Antanas Guoga. Tai tiesiog labai marga frakcija, manau, tikrai nebūtų lengva sutarti. Bet atmesti šiandien jokio varianto nederėtų“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Kad ir kokios bus koalicijos, jos bus nuotolinės, juokėsi liberalė ir teigė, kad pati artimiausiu metu tikrai negalės fiziškai dalyvauti jokiame susitikime. Pirmą pokalbį ji teigė turėsianti jau šiąnakt.
Neatmeta ir derybų nuotoliniu būdu
Dar tik pasirodžius pirmiesiems rinkimų rezultatams, paklausta, kas ją pakeis koalicijos derybose, jeigu tokios vyks dar sekmadienio vakarą, galbūt tai būsiančios koalicijos derybos nuotoliniu būdu, V.Čmilytė-Nielsen pripažino, kad tai būtų geras sprendimas.
„Visi į nuotolį pereiname pamažu. Ir koalicijos pokalbiai, vienos ar kitos nuostatos derinimas, manau, lengvai galėtų persikelti į internetą, telefonu galima tai daryti. Manau, čia problemos nebus, svarbiau, kokie bus rezultatai šį vakarą ir kas dėl koalicijos derėsis“, – kalbėjo liberalė.
Aš vis dėlto siūlyčiau palaukti rezultatų, įsitikinčiau, kad koaliciją formuos tos jėgos, apie kurias kalbame, tuomet, manau, kalbėtume apie derybų etapą.
Ji kol kas nebuvo linkusi įvardinti savo ministerijos, ministrės portfelio. „Mes esame savo partijoje kalbėję apie galimus kandidatus į prioritetines ministerijas, jas esame įvardiję tris – Švietimo, Ekonomikos ir inovacijų ir Aplinkos. Turime kandidatus į ministrus, bet suprantame puikiausiai, kad bet kokia koalicija būtų susijusi visų pirma su programos įgyvendinimu ir jos suderinamumu partnerių. Kitas dalykas – su tuo, kad reikėtų ieškoti kompromisų.
Aš vis dėlto siūlyčiau palaukti rezultatų, įsitikinčiau, kad koaliciją formuos tos jėgos, apie kurias kalbame, tuomet, manau, kalbėtume apie derybų etapą“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
BNS ji sakė, kad „kaip žinia, politinė tradicija, kad antrąją vietą užėmęs mažesnysis koalicijos partneris pretenduoja ir į Seimo pirmininko postą“.
Kaip pagrindinius dalykus, dėl kurių nesusitarus Liberalų sąjūdis į koaliciją neis, pirmininkė įvardijo kitokį požiūrį į ekonominius dalykus, draudimų politikos atšaukimą ir keitimą bei poreikį daryti didžiulius pokyčius švietimo srityje. Taip pat – žmogaus teisių srities klausimai, pradedant nuo tos pačios lyties partnerystės, pagarbos žmogaus pasirinkimui, žmogaus laisvės ir t.t.
Pirmi darbai – biudžetas ir sveikata
V.Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad būtina peržiūrėti dalį priimtų įstatymų dėl draudimų. Tačiau kaip pirmus darbus ji įvardijo būtinybę peržiūrėti biudžeto projektą.
„Mūsų pirmasis darbas bus peržiūrėti biudžeto projektą ir įvertinti tikrą finansų situaciją. Iki šiol mes matėme daug nuotrupų, daug padrikos informacijos, dabar būtų laikas padaryti gerą planą kitiems metams, ypač įvertinant tai, kokia neapibrėžta situacija yra tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Kitas dalykas – labai rimtas klausimas yra galima sveikatos krizė ir šiandien, matyt, bet kokia tema atsiremia į COVID-19 pandemiją ir tai, kad užsikrėtimų skaičius jau auga eksponentiniu greičiu, netrukus gali imti trūkti pačių svarbiausių dalykų ir mūsų sveikatos sistema gali patirti dar negirdėtą spaudimą“, – apie pirmus darbus bet kuriai koalicijai kalbėjo liberalų lyderė.
Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų antrajame ture siekė 39,7 proc.