Byloje kaip specialųjį liudytoją apklaustą eksparlamentarą Š.Gustainį Liberalų sąjūdžio valdyba pašalino iš partijos, tuo metu G.Steponavičiui pasiūlyta sprendimą priimti pačiam. Jis nusprendė trauktis iš partijos ir frakcijos, bet likti Seimo nariu.
Klampina Vartojimo kredito įstatymo pataisos
„Jei vertiname G.Steponavičiaus veiklą, matome, ką prokuroras savo teikime (dėl G.Steponavičiaus neliečiamybės naikinimo – red.) yra parašęs. Mes nematome jokios užkulisinės veiklos. Na, galbūt ten bus pokalbių kokių nors, mums nežinomų, gali atsirasti problemų. Kai prokuroras sako, kad G.Steponavičius balsavo už „MG Baltic“ koncernui naudingus sprendimus – tai visas Seimas balsavo. Bet G.Steponavičius balsavo ne taip, kaip reikėtų „MG Baltic“, – BNS penktadienį kalbėjo E.Gentvilas.
Pasak jo, iš prokuroro pateiktos informacijos Seimui matyti, kad Š.Gustainio veikla galėjo būti panaši į sąmoningą veikimą interesų grupių naudai.
„Š.Gustainio situacijoje mes matome, kad po kontaktų turbūt su interesų grupėmis buvo paruošta greitųjų kreditų įstatymo pataisa galbūt naudinga „MG Baltic“. Mes traktuojame, kad buvo pažeistas partijos standartas ir nutarėme Š.Gustainį šalinti“, – aiškino E.Gentvilas.
Š.Gustainis BNS pernai gruodį po apklausos prokuratūroje tvirtino, jog politinės korupcijos byloje prokurorų buvo daugiausia klausinėjamas dėl vieno teisėsaugos tiriamų epizodų, kuris susijęs su greitaisiais kreditais ir Seime svarstytomis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis. Pataisos turėjo užkirsti kelią griežtesnėms kreditų taisyklėms. Jas inicijavo Š.Gustainis.
„Matom, kad pataisa, kurios autorius Š.Gustainis. Yra niuansėlis ir tas niuansėlis daugeliui partijos valdybos narių pasirodo esąs nesimpatiškas ir Š.Gustainis pašalintas iš partijos“, – sakė E.Gentvilas.
„MG Baltic“ neturi oficialių sąsajų su vartojimo kreditų verslu, tačiau politikų papirkinėjimu įtariamam koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, atsakingam už koncerno žiniasklaidos verslą, galėjo rūpėti kiti dalykai. Vartojimo kreditus teikiančios bendrovės tuomet buvo vienos didžiausių reklamos davėjų, skyrusios reklamai milijonus eurų. Didžioji dalis pinigų atitekdavo televizijoms. „MG Baltic“ valdo vieną didžiausių ir populiariausių televizijos kanalų grupių, kurią sudaro kanalai LNK, BTV, TV1 ir kt.
15min žiniomis, vien 2015 m. iš „greitųjų“ kreditų bendrovių LNK gavo apie 3,5 mln. Eur (į šią sumą neįskaičiuojamos galimos nuolaidos, – red. past.). 15min duomenimis, LNK grupė 2015 metais susižėrė didžiausią „greitųjų“ kreditų reklamos dalį.
Pataisas aktyviai gynė R.Šimašius
Š.Gustainis nebuvo vienintelis liberalas, Seime aktyviai pasisakęs už mažesnius „greitųjų“ kreditų rinkos apribojimus. Dabartinis liberalų lyderis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dar būdamas parlamentaru, 2015 m. kovo 31 dieną parašė prašymą Lietuvos banko valdybai.
Jame taip pat buvo kalbama apie vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą. R.Šimašius prašė palengvinti paskolos išdavimo sąlygas, motyvuodamas tuo, kad galiojantys nuostatai nedera su pasikeitusia ekonomine situacija, pažeidžia žmogaus teises bei laisves.
R.Šimašius taip pat nerimavo, kad „greitojo“ kredito negalės gauti atlyginimą vokeliuose gaunantys darbuotojai.
Todėl jis siūlė atsižvelgti ne tik į „Sodros“ duomenis apie žmogaus pajamas, bet ir įvertinti „realią faktinę jo mokumo situaciją“.
R.Šimašius taip pat nerimavo, kad „greitojo“ kredito negalės gauti atlyginimą vokeliuose gaunantys darbuotojai.
Anksčiau „greitųjų“ kreditų bendroves Lietuvos bankas neretai bausdavo būtent už tai, kad jos nepatikrindavo savo klientų mokumo. Didžiausia iki šiol bauda – 30 tūkst. Eur – vienai bendrovei buvo skirta už tai, kad dalijo „greitukus“ bedarbiams ir pajamų neturintiems asmenims.
Specialiųjų tyrimų tarnyboje kaip liudininkas apklaustas R.Šimašius neslėpė, kad tyrėjus domino ir jo laiškas Lietuvos bankui dėl vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo. Liberalų sąjūdžio pirmininkas sakė, kad tuo metu nelabai noriai kaip Ekonomikos komiteto atstovas buvo tapęs Seimo valdybos suburtos darbo grupės nariu.
„Atėjo žmogus, advokatas, kuris dirbo su kita įmone vartojimo kreditų ir pasakė, kad, klausykite, turime čia problemų, nesąmoningą reguliavimą siūlo. Aš sakiau: „klausykite, jokių įstatyminių iniciatyvų nesiimsiu, galiu tik išdėstyti rašte Lietuvos banko valdybai, kad jų reguliavimas gali prasilenkti su asmens duomenų neliečiamumu, reguliavimas gali būti perteklinis ir reguliavimas poįstatyminiu aktu neaišku, ar teisėtas“, – pasakojo R.Šimašius.
Jis patikslino, kad laišką parašyti prašė advokatas Kęstutis Kvainauskas, tuomet ėjęs Nacionalinės finansinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininko pareigas. Laišką Lietuvos bankui R.Šimašius parašė prieš pat palikdamas Seimą ir tapdamas Vilniaus meru.
R.Šimašius penktadienį žiniasklaidai buvo nepasiekiamas. Teigiama, kad jis ne Vilniuje ir dalyvauja mokymuose.
Nemato pagrindo įtarinėti partiją
E.Genvilas kartoja nematąs pagrindo, kad įtarimai būtų pareikšti partijai.
„Žiūrėsim, nuo pernai metų tą patį sako (apie galimus įtarimus Liberalų sąjūdžiui – red.). Aš manau, kad nėra jokio pagrindo įtarimams partijai, nematau aš to partijai. Žinoma, aš negaliu žinot, kas yra ką prikalbėjęs, kieno vardu prikalbėjęs. Aš iš savo darbo uosto direkcijoje žinau, kad mano vardu buvo prašoma kai ko. Tai teko atsisveikini su tais žmonėmis. Mano ar partijos vardu daug kas gali būti prišnekėta.
Aš negaliu garantuoti, bet aš tikrai žinau, kad partija negavo nelegalaus finansavimo ir neprašė nelegalaus. Kas nors savo naudai partijos vardu – gali būti“, – tvirtino E.Gentvilas.
Buvęs parlamentaras Š.Gustainis ketvirtadienį pašalintas iš Liberalų sąjūdžio, jis penktadienį pareiškė atsisakantis Vilniaus tarybos nario mandato ir besitraukiantis iš politikos. Teisėsaugos įtarimų piktnaudžiavimu sulaukęs parlamentaras G.Steponavičius penktadienį pareiškė besitraukiantis iš Liberalų sąjūdžio ir frakcijos Seime, bet parlamentaro mandato neatsisako.
Prokuratūra atlieka didesnės apimties politinės korupcijos tyrimą. Byloje įtarimai pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Jis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai.
Pareigūnai taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis veikė ir per tuometį Seimo narį buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį. Įtariama, kad jis iš R.Kurlianskio yra paėmęs 25 tūkst. eurų kyšį ir siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat balsuotų koncerno interesų naudai.
Byloje įtarimai pateikti ir R.Kurlianskiui, ir pačiam koncernui „MG Baltic“.
„MG Baltic“ atstovai įmonei pateiktus įtarimus vadina prokuroro piktnaudžiavimu savo teisėmis ir psichologiniu spaudimu.
