Daliai parlamentarų siūlant tos pačios lyties porų santykius įteisinti ūkiniu pagrindu, LLJ atstovė įsitikinusi – tokiu žingsniu būtų apskritai siekiama ištrinti LGBTQ+ teisių klausimus iš politinės darbotvarkės, tad ji tokią idėją vertina neigiamai.
Tiesa, pašnekovė įvardijo ir socialdemokratus, kurie Partnerystės įstatymą greičiausiai palaikytų.
– Premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad partnerystės klausimo nebus Vyriausybės programoje. Jūsų organizacijos išplatintame pareiškime pavadinote tai „veidmainyste“. Ar galite plačiau papasakoti, kaip vertinate tokį G. Palucko sprendimą ir kodėl jis, jūsų vertinimu, yra veidmainiškas? – jarmo.net pasiteiravo E. Šidlauskaitės.
– Šių metų Seimo rinkimų LSDP programoje rašoma, kad partija sieks kovoti su neapykanta bei socialine ir institucine diskriminacija prieš LGBTQ+ bendruomenę. Jau 2017 m. G. Paluckas reiškė palaikymą LGBTQ+ bendruomenei. Tačiau kuomet ateina puikus metas priimti šiai bendruomenei naudingus sprendimus, staiga jie tampa visuomenės kiršinimu. Tai yra itin hipokritiška ir veidmainiška. Rinkėjai, perskaitę programą ir atitinkamai išsityrę ankstesniais metais nuveiktus darbus ir dalintus pažadus, turbūt viltingai tikės, jog LGBTQ+ lygiateisiškumo klausimas pagaliau judės į teigiamą pusę.
Bet homofobiškai visuomenės daliai patiks skambios antraštės žiniasklaidoje, jog G. Palucko Vyriausybės darbotvarkėje Partnerystės įstatymo nebus. Tokį nenuoseklumą ir savo idėjų išsižadėjimą, be abejo, vertinu neigiamai.
– Prieš rinkimus duodamas interviu LRT televizijai G. Paluckas teigė, kad nereikia į Seimo salę nešti projektų ir teisės aktų, kurie kiršina visuomenę, turėdamas omenyje partnerystę arba civilinės sąjungos įstatymą. Kaip manote, ar ši žinia buvo priešrinkiminė ir rinkimams pasibaigus išgirsime kitokią komunikacinę liniją, ar vis tik tai, ką girdėjome iš G. Palucko žodžių, buvo pamatų klojimas nuosekliems sprendimams?
– Šiais rinkiminės agitacijos kupinais metais LSDP lyderiai savo melagingais teiginiais pramušė dugną, tad iš jų tikėtis lyderystės Partnerystės įstatymo klausimu būtų tiesiog naivu. Matome, kad partijos viduje nėra bendros nuomonės įvairiais klausimais, ne tik Partnerystės. Neatmetu galimybės, kad tvirtą ideologinį ir vertybinį stuburą turintys socialdemokratai imsis veiksmų, tačiau šiuo metu sunku įsivaizduoti premjerą, nuosekliai siekiantį LGBTQ+ lygybės.
– Ar, jūsų vertinimu, yra socialdemokratų, iš kurių būtų galima tikėtis paramos arba net iniciatyvos gerinant LGBTQ+ porų padėtį ją teisiškai sureguliuojant?
– Remiantis „Yra, ką rinkti“ iniciatyvos duomenimis, LSDP yra narių, aiškiai pritariančių Partnerystės įstatymui. Pavyzdžiui, Seimo narė Birutė Vėsaitė, kuri viešai kritikuoja G. Palucko sprendimą neįtraukti Partnerystės klausimo bei savo bendrapartiečius, prieštaraujančius šiam įstatymui. Tad sudėtinga yra numanyti, ar atsiras socialdemokratų, išdrįsiančių eiti prieš savo partijos srovę ir imtis lyderystės.
– Viešojoje erdvėje radosi svarstymų, kad tos pačios lyties porų santykiai gali būti sureguliuoti lyginant juos „ūkiniu pagrindu". Kaip vertinate tokią idėją?
– Tokią idėja vertinu neigiamai. Siekiant socialinės lygybės ir LGBTQ+ bendruomenės ištraukimo iš visuomenės paraštės, turime siekti sprendimų, suteikiančių lygų statusą ir homoseksualioms, ir heteroseksualioms poroms. LGBTQ+ porų nustūmimas „po bendru ūkiu“ reikštų ir siekį ištrinti LGBTQ+ lygiateisiškumą kaip kertinį politinio diskurso klausimą.
– Kaip vertinate praėjusios Seimo kadencijos darbą jai nesugebėjus priimti partnerystės, civilinės sąjungos? Ar matėte pastangas tai padaryti, ar vis tik jų pritrūko, o gal koją pakišo politiniai oponentai?
– Apmaudu, kad Partnerystės įstatymas nebuvo priimtas. Vis tik pastangas matėme. Laisvės partija aktyviai siekė išspręsti šį klausimą. TS-LKD ir Liberalų sąjūdis palaikė šį įstatymo projektą, tačiau kartais kilo įspūdis, kad koalicijos partnerės vangiai žvelgė į Partnerystės įstatymo klausimą ir paliko advokaciją Laisvės partijai. Tai atsispindi balsavime dėl Partnerystės įstatymo projekto svarstymo. Laisvės partija nuosekliai balsavo „už“, du trečdaliai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų išreiškė palaikymą įstatymo projektui. Matome, kad advokacijos Partnerystės klausimu galėjo būti daugiau, bet taip pat pastebime ir politinių oponentų, pagrindinai LSDP, politinio stuburo trūkumą. Mažiau nei pusė LSDP frakcijos narių balsavo „už“, nors šis klausimas buvo jų programoje. Nėra garantijos, kad įstatymas nebūtų vetuotas prezidento Gitano Nausėdos, tad politinių oponentų įtaka vienaip ar kitaip yra regima.
