Slidinėjimo trasas Liepkalnyje eksploatuoja ir prižiūri bendrovė „Žiemos trasa“. Šiemet Vilniaus savivaldybė norėjo kalną perimti ir pati savo jėgomis jį eksploatuoti, tačiau po užsitęsusių ginčų nusileido ir paliko jį seniesiems prižiūrėtojams.
Formaliai kalno šeimininkė yra Vilniaus savivaldybės įmonė „Start Vilnius“. Kita savivaldybės viešoji įstaiga – „Sveikas miestas“ – rūpinasi vizija, koks Liepkalnis turėtų būti ateityje.
Skundžiasi niokojama tvora
Sodininkų bendrijos „Ribiškės“ gyventojams Liepkalnio kaimynystė jau senokai nėra maloni. Jiems nepatinka sniego patrankų keliamas triukšmas. Su juo kovojantys gyventojai buvo pasikvietę visuomenės sveikatos specialistus, kurie konstatavo, kad triukšmo lygis, jeigu vienu metu dirba daugiau nei viena sniego patranka, viršija nustatytas normas.
Tai yra sodų bendrijos tvora ir ji stovi bendrijos teritorijoje, – sakė A.Ūsaitis.
Dabar sodininkų bendrijos gyventojai kreipėsi į policiją dėl gadinamo jų turto – tvoros, skiriančios bendrijos ir Liepkalnio slidinėjimo trasų teritorijas. Anot sodininkų bendrijos „Ribiškės“ valdybos pirmininko Arūno Ūsaičio, situacija kartojasi nuolat ir jiems vis žadama tą tvorą sutaisyti.
„Tai yra sodų bendrijos tvora ir ji stovi bendrijos teritorijoje. Mūsų vis prašo, kad mes leistume tą tvorą patraukti, bet kadangi jie nesilaiko savo pažadų, mes nesutinkame tvoros patraukti. Taip ir tęsiasi“, – apgailestavo A.Ūsaitis.
Pirmininkas kalba apie pažadus gyventojams dėl triukšmo mažinimo. „Jie buvo pažadėję pastatyti ekranus, kurie triukšmą nukreipia, kelių iš karto patrankų nejungti. Kai veikia viena, triukšmo normų neviršija, bet įjungus tris – jau viršijama“, – kalbėjo A.Ūsaitis.
Galvoja apie bylinėjimąsi teisme
Liepkalnio papėdėje esančiuose soduose gyvenantis vyras teigė dalyvavęs ne viename susitikime su kalną prižiūrinčia bendrove „Žiemos trasa“, Rasų seniūnija, Pavilnių regioninio parko direkcijos atstovais, tačiau situacija nesikeičia. „Tai trunka ne vienerius metus, tik mes iki šiol nefotografavome ir nefiksavome tų dalykų, o dabar jie įžūliai užstumdė sniegą ir apgadino tvorą. Mūsų bendrijos valdybos narė pabandė sudrausminti, tai išgirdo tipišką traktoristo atsakymą, – pasakojo A.Ūsaitis. – Gal jie čia prisižiūrėjo, kaip Zuokas su šarvuočiu per mašinas važinėjo ir irgi taip nutarė pasivažinėti per mūsų tvoras?“
Anot sodininkų bendrijos pirmininko, policija tyrimo nevykdys, tačiau gyventojai norėjo informuoti apie patį faktą. Tai vėliau jiems gali pasitarnauti, jeigu bus nuspręsta kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Ar kreipsis į teismą, A.Ūsaitis sako dar nežinąs, esą gyventojai kol kas neapsisprendė.
 |
| Sodininkų bendrijos „Ribiškės“ valdybos narės Vaivos Čaplikienės nuotr./Suniokota tvora Liepkalnio papėdėje |
„Sveiko miesto“ direktorius Mantas Paulauskas, išgirdęs apie dar vieną gyventojų ir Liepkalnį prižiūrinčios bendrovės nesutarimą, nesistebėjo. Anot jo, šis ginčas senas ir sunkiai išsprendžiamas, nes abi pusės viena kitos jau nebegirdi. Tačiau slidinėjimo trasa turi būti saugi, gerai paruošta, o kai kurie gyventojai mėgina piktnaudžiauti savo padėtimi. Tarkim, vienas vis grasina statyti sodo namelį šalia keltuvo įrenginio, neparduoda tos sklypo dalies arba reikalauja didžiulės sumos.
„Tai vienintelis kalnas Vilniuje. Latviai, tarkim, nesupranta, kodėl lietuviai važiuoja slidinėti į Latviją, jeigu toks kalnas yra čia. Kalnas nedirba net 50 proc., kiek galėtų. Turėtų ir sodų gyventojai tai suprasti“, – kalbėjo M.Paulauskas.
Nori poilsio zonos visus metus
„Sveiko miesto“ vadovas įsitikinęs, kad niekas tyčia sodininkų bendrijos tvoros nelaužo. Esą saugumo sumetimais galbūt geriau užpilti sniegu tvorą, negu nukentėtų koks nors slidininkas. „Juk tai sodų bendrijos teritorija, tad jeigu gyventojai soduose gyventų tik vasarą, nekiltų jokių problemų. Namus pradėjo statyti vėliau, tai gal kalnas buvo jau, o dabar gyventojai skundžiasi. Manau, turėtų būti abipusis supratimas“, – kalbėjo M.Paulauskas.
Juk tai sodų bendrijos teritorija, tad jeigu gyventojai soduose gyventų tik vasarą, nekiltų jokių problemų, – sakė M.Paulauskas.
Tikimasi, kad ateityje Liepkalnyje slidinėjimo trasos bus gerinamos, keisis keltuvai. Tam reikėtų bent kelių milijonų investicijų, o dabartiniai trasų prižiūrėtojai tiek investuoti neįstengtų. Vilniaus savivaldybė pati irgi tiek pinigų negalės skirti, todėl greičiausia bus pasirinktas trišalis bendradarbiavimas – Vilniaus savivaldybė, privatūs investuotojai ir Europos Sąjungos fondai, kurių finansinės paramos tikimasi.
Liepkalnis, anot M.Paulausko, turėtų funkcionuoti ir vasarą. Čia galėtų atsirasti uždari teniso kortai, kalnų dviračių trasa.
„Kalbamės su latvių specialistais, kurie įrengė ne vieną slidinėjimo trasą, kad jie pagal topografines nuotraukas padarytų preliminarius planus, kaip tas kalnas turėtų funkcionuoti. Turėtų gal net keistis keltuvų išplanavimas, kai kur sulyginta žemė, kad būtų daugiau vietos pradedantiesiems slidinėti, nes jų daugiausia sulaukiama. Po kelių dienų eisime pas vicemerą ir vėl kalbėsime apie dabartinio varlinuko, restorano teritoriją, kur vienas investuotojas norėtų įrengti pramogų zoną, vasaros rogučių trasą, kokia yra Anykščiuose“, – apie ateities planus kalbėjo M.Paulauskas.
Miestas, kurdamas kalno ateities viziją, pasiruošęs su kaimynais kalbėtis ir tartis. Anot M.Paulausko, galbūt jiems pasiūlys ne tik problemų sprendimus, bet ir galimybę pigiau slidinėti ar naudotis kitomis Liepkalnio pramogomis.
