Trečiadienį pristatytame dokumente šios sritys nurodomos kaip pamatinės.
Jų pagrindu formuojamos penkios pažangos kryptys: demokratinės kultūros ir valdysenos, švietimo, sveikatos ir socialinės politikos, ekonominio proveržio, tarptautinės politikos ir saugumo bei gyvenimo aplinkos.
Kaip renginyje sakė viziją rengusios Valstybės pažangos tarybos narys Aleksandras Abišala, ji bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą, jos įgyvendinimą kontroliuos Valstybės pažangos taryba, Seimo Ateities komitetas, Vyriausybė.
„Jeigu laivas nežino, kur plaukia, tai ten ir atsiduria – nežinioje, – sakė Nepriklausomybės akto signataras. –Vizija yra kryptis, vizija nėra konkretūs tikslai.“
Šios vizijos šūkis – „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“. A.Abišalos teigimu, juo siekiama parodyti, kad ne kažkas kitas, o pats žmogus kuria savo ir valstybės ateitį.
„Vizija bus nuolat peržiūrima ir atnaujinama, atsižvelgiant į svarbiausius klausimus valstybės gyvenime“, – sakė jis.
Ambicijose – švietimo, mokslo stiprinimas
Atsižvelgiant į penkias pažangos kryptis, formuojamos penkios ambicijos: piliečių kuriama demokratija: patikima, atvira, telkianti; ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi; Lietuvos verslas, mokslas ir menas tvariai kuria aukštą vertę Lietuvai ir pasauliui; atspari valstybė, konstruktyvi ir įtakinga globalios politikos veikėja; sujungta šalis, darni ir subalansuota plėtra.
Įgyvendinus pirmąją ambiciją, numatoma, kad šalyje veiks tvirtas ir efektyvus valstybės institucijų atskaitomybės modelis, „naują svorį įgaus partnerystės su nevyriausybiniu ir privačiu sektoriais bei bendruomenėmis“.
Taip pat siekiama glaudaus viešojo sektoriaus ir mokslinių tyrimų institucijų bei analitinių ir tyrimų centrų bendradarbiavimo, lankstesnio viešojo sektoriaus, tobulesnės teisingumo sistemos, aktyvesnių elektroninių paslaugų.
Siekiant atviro ateičiai ir prasmingam gyvenimui pasirengusio asmens tikslo, vizijoje dėmesys kreipiamas į švietimo sistemos transformaciją.
„Tinkamas švietimo finansavimas ir pažangus teisinis reguliavimas leis atnaujinti mokymo metodus ir plačiai diegti pasiteisinusias praktikas, – rašoma dokumente. – Ateities Lietuva investuos į mokytojų rengimą ir nuolatinį mokymąsi. Mokytojais noriai taps įvairių profesijų ir įvairios patirties žmonės.“
„Nauji švietimo metodai ir modernios technologijos padės optimizuoti mokymosi procesą ir leis mokytis pagal savo tempą ir gebėjimus“, – teigiama jame.
Vizijoje numatoma, kad „ateities Lietuva kurs inovacijas ir produktus, kurių geis pasaulio rinka“, bus paisoma „valstybės, visuomenės ir planetos galimybių“.
Nuo politikos dalyvės iki formuotojos
Taip pat siekiama užsienio investicijų didėjimo.
„Lietuva – patraukliausias pasirinkimas regione aukštą pridėtinę vertę kuriančiam tarptautiniam verslui. (...) Verslas, mokslas ir valstybės institucijos greitai reaguos į visuotinius pokyčius ir išnaudos jų atveriamas galimybes“, – nurodoma dokumente.
Jame taip pat pabrėžiama, kad atviras ir sklandus privataus sektoriaus bei mokslo centrų dialogas taps verslo ir inovacijų plėtros pagrindu, „patraukli šalies socialinė ir ekonominė aplinka įkvėps plėtoti profesinę veiklą, kurti verslą ir šeimą, gyventi įdomų bei turiningą gyvenimą“.
Iki 2050 viliamasi, kad Lietuva taps ne tik tarptautinės politikos dalyve, bet ir formuotoja, „kurios balsas tvirtas ir aiškiai girdimas“.
„Globalią ateities darbotvarkę kursime vedami Lietuvos interesų ir bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais – ypač ES ir NATO. Lietuva gebės būti lydere ir įtvirtinti savo poziciją“, – tvirtinama vizijoje.
Prognozuojama, kad iki 2050 metų pasaulio populiacija nuo 8 mlrd. išaugs iki 9,8 mlrd., du trečdaliai šio spartaus augimo vyks Afrikos žemyne. Tačiau Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos regiono šalims, prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas – iki 2,2 milijono.
Dėmesys migracijai
„Norime, kad ateityje žmonės aktyviai ir patogiai gyventų ir kaimo vietovėse, ir didžiuosiuose centruose žmonės. Kiekvienas pilietis, nesvarbu, periferijoje ar didmiestyje kuriantis gyvenimą, gali netrukdomas naudotis kokybiškomis paslaugomis ir mėgautis gamta“, – nurodoma vizijoje.
Siekiant šių tikslų, dėmesys turėtų būti skiriamas subalansuotam ir darniam teritorijų vystymui, sugyvenimui su gamta, geram susisiekimui, tvariai daugiabučių renovacijai.
„Ateities Lietuvoje bus palanku kurti šeimą ir auginti vaikus. Šalies vyresnieji ilgiau mėgausis savarankišku gyvenimu. Išmintinga migracijos ir integracijos politika leis atvykstantiesiems tapti visaverčiais Lietuvos gyventojais“, – įvardijama vizijoje.
Šis dokumentas buvo kuriamas įtraukiant įvairias visuomenės grupes: viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenes, nevyriausybines organizacijas. Iš viso dalyvaudami renginiuose arba teikdami savo idėjas prie vizijos kūrimo prisidėjo apie 2,5 tūkst. žmonių.
Kaip nurodė Vyriausybė, Lietuvos ateities vizijos įgyvendinimas yra finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Vasario mėnesio pabaigos duomenimis, vizijos rengimui išleista apie 455 tūkst. eurų.
