„Apgailestaujame dėl šio JAV sprendimo, bet tikime, kad bus surastas būdas, kaip Jungtinės Valstijos ateityje dalyvaus bendruose sprendimuose suvaldant klimato kaitos pasekmes šalių ekonomikoms ir gyventojams“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Jo komentarą BNS perdavė ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Apie JAV pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ketvirtadienio vakarą paskelbęs šalies prezidentas Donaldas Trumpas sakė, jog ši 2015 metais pasirašyta sutartis yra žalinga Amerikai, nes užkrauna jai neproporcingai didelius įsipareigojimus. Pasak jo, tai pakenks Amerikos ekonomikos vystymuisi ir mažins darbo vietas.
2015 metais 196 šalių pasirašytas Paryžiaus klimato susitarimas įpareigoja ją pasirašiusias valstybes mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir imtis kitokių priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinio klimato šiltėjimą.
Lietuva šią sutartį ratifikavo 2016 metų pabaigoje.
Pasak aplinkos viceministro Martyno Norbuto, JAV traukiantis iš susitarimo, kitos ją pasirašiusios šalys turi progą vienytis ir įrodyti sutarties naudą.
„Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pasirinko kelią, kuris eliminuoja tiesiogines JAV galimybes daryti įtaką pasauliniams sprendimams, susijusiems su klimato kaita. Nepaisant to, pats reiškinys niekur neišnyko. Tai suvokdamos, kitos šalys turi unikalią progą susitelkti ir padaryti viską, kad Paryžiaus klimato kaitos susitarimas nebūtų tik popierinis dokumentas, o pradėtų veikti“, – pranešime cituojamas M.Norbutas.
Pasak jo, daugelis pasaulio šalių lyderių aiškiai suvokia, kad Paryžiaus klimato kaitos susitarimas nėra skirtas spręsti vien klimato nestabilumo klausimą, nes klimato kaita yra susijusi ir su išteklių užsitikrinimo garantijomis, ir su nuostoliais miestų infrastruktūrai, žemės ūkiui, migracijai, kuri gali žymiai išaugti.
„Mes galime dirbtinai stimuliuoti taršių sektorių gyvybingumą, prisidengdami darbo vietų išsaugojimu. Bet galiausiai visi žmonės turės susimokėti, kai reikės padengti stichijų padarytą žalą – mokant daugiau už maistą, vandenį, atstatant pažeistą infrastruktūrą, ar išleidžiant milijonus stengiantis apsaugoti krantus ir prie jų įsikūrusius miestus. Šiandien akivaizdu, kad besitęsiančios pabėgėlių krizė apimtys gali pasirodyti labai menkos, jei dėl klimato kaitos sukelto bado ir vandens stygiaus ištisos tautos pradėtų judėti link labiau resursais aprūpintų regionų“, – kalbėjo viceministras.
JAV yra antroji valstybė pasaulyje po Kinijos pagal išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Paryžiaus susitarime JAV įsipareigojo 26–28 proc. sumažinti šiltnamio dujas iki 2025 metų, lyginant su 2005 metų lygiu.
Ankstesnė Amerikos vadovybė šio tikslo pirmiausia ketino siekti mažindama anglimi kūrenamų elektrinių išmetamų teršalų kiekį.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad po JAV pasitraukimo pati klimato sutartis išliks, tačiau D.Trumpo sprendimas turės pasekmių.
„Vertinant JAV svarbą tiek pasaulio politikoje tiek ir ekonomikoje, tiek ir bendrąja prasme kalbant apie aplinkos taršos reikalus, jis (pasitraukimas) neabejotinai turės neigiamos įtakos JAV įvaizdžiui pasaulyje“, – teigė ekspertas.
„Kaip ir daugelis kitų D.Trumpo sprendimų, jis yra susijęs su vidaus politika, nes Amerikos visuomenė yra pasidalinusi klimato kaitos klausimu. Nemaža dalis visuomenės, daugiausiai respublikonų rėmėjai arba partijos nariai abejoja teze, jog klimato kaita yra susijusi su žmogaus veikla ir kad ji vyksta dėl nuo žmogaus priklausančių aplinkybių“, – pridūrė jis.