Vilniuje vykstančiame Baltijos plėtros forume dalyvaujantis ekspertas įspūdingu pavadino Baltijos šalių gebėjimą mažinti atlyginimus sprendžiant viešojo sektoriaus deficito problemą, tačiau pabrėžė, kad regionui būtina „nauja augimo istorija“.
„Su tuo (deficitu – BNS) reikia kovoti struktūriškai. Artimuoju laikotarpiu tai reiškia karpymus, bet reikia ir augimo. Be augimo nėra tvirtų sprendimų viešųjų finansų iššūkiams, kurie vis dar egzistuoja“, – antradienį žurnalistams sakė Ch.Ketelsas.Estija anksčiau padarė didesnius karpymus viešajame sektoriuje ir tai padeda jiems sparčiau atsigauti.
„Reikia sukurti naują augimo istoriją šiam regionui, o tai reikalauja intensyvaus dialogo visuomenėje ir ekonomikoje, tarp viešojo ir privataus sektoriaus, įtraukiant universitetus, pagalvoti, ką mes galime sukurti, kur yra Baltijos šalių konkurenciniai pranašumai“, – sakė ekonomistas.
Mokslininko teigimu, nors Baltijos šalys išoriškai atrodo panašios, iš tiesų yra skirtingose situacijose, todėl kiekviena šalis turi rasti savo atsakymus.
„Estija anksčiau padarė didesnius karpymus viešajame sektoriuje ir tai padeda jiems sparčiau atsigauti. Lietuva visada šiek tiek atsiliko vystydamasi ir pradžioje tai galbūt padėjo, tačiau ir Lietuva pateko į gilią krizę. Svarbu rasti nacionalinius atsakymus, o ne vieną atsakymą visam regionui“, – sakė Ch.Ketelsas.