Lėktuvu iš Kijevo į Vilnių atvykęs Gruzijos pilietis Z.Maisuradzė Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas naktį iš gruodžio 2 d.
Atliekant įprastas į mūsų valstybę atvykstančių ne Europos Sąjungos piliečių dokumentų patikrą, buvo nustatyta, kad šis asmuo yra ieškomas tarptautiniu mastu dėl įtarto su teroristine veikla susijusio nusikaltimo. Paiešką buvo paskelbusi Rusijos Federacija.
Nustatyta tvarka gavusi informaciją apie sulaikytą užsienio valstybės pilietį, Generalinė prokuratūra nedelsiant pradėjo rinkti visus reikalingus duomenis siekiant išsamiai bei objektyviai įvertinti situaciją, todėl jau po kelių dienų Z.Maisuradzei buvo paskirtos kitos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau apribojusios šio asmens galimybes išvykti iš mūsų šalies iki bus išspręstas jo ekstradicijos klausimas.
Per keletą savaičių, intensyviai bendradarbiaujant su mūsų šalies bei užsienio valstybių institucijomis, buvo gauti visi sprendimui priimti būtini duomenys bei dokumentai. Rusijos Federacijos prašymas išduoti jai sulaikytą asmenį prokuratūrą pasiekė praėjusios savaitės pabaigoje, rašoma antradienį Generalinės prokuratūros atstovų paviešintame pranešime.
Įvertinus visą šioje ekstradicijos byloje surinktą medžiagą, buvo padaryta išvada, kad prašymas dėl Z.Maisuradzės išdavimo baudžiamajam persekiojimui yra pateiktas dėl politinių motyvų bei Rusijos Federacijos vykdomos užsienio politikos Gruzijos atžvilgiu, todėl, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis, Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros prašymas išduoti Gruzijos pilietį negali būti tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą, taip pat kai yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.
Europos konvencijoje dėl ekstradicijos taip pat numatyta, kad prašomoji šalis turi teisę traktuoti nusikaltimą, dėl kurio yra prašoma ekstradicijos, kaip politinį ar su politiniu nusikaltimu susijusį nusikaltimą, ir tuo remiantis gali neišduoti prašomo asmens. Ta pati taisyklė yra taikoma ir tuomet, kai prašomoji šalis turi svarbių priežasčių tikėti, kad prašymas išduoti asmenį už kriminalinį nusikaltimą buvo pateiktas tam, kad asmuo būtų teismo tvarka persekiojamas ir baudžiamas dėl politinių motyvų, arba kad šios priežastys galėjo lemti to asmens padėtį.
Pažymėtina, kad nagrinėjant užsienio valstybės prašymą dėl ekstradicijos, nesprendžiamas prašomo išduoti asmens kaltės klausimas ir įrodymai nenagrinėjami.