NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė teigė, kad vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija, o kartu ir vaikų globos namų panaikinimas ir siekis kuo daugiau vaikų išlaikyti jų biologinėse šeimose, perkelti į mažas, kelių asmenų globos bendruomenes, yra labai didelis ir svarbus pokytis Lietuvoje.
Pasak jos, šiuo metu veikianti sistema nėra gera, nes vaikai, gyvenantys vaikų namuose, nesijaučia laimingi, o dažniau jaučiasi nuskriausti, atskirti.„Socialinis liftas neveikia“, – teigė ji.
Pasak „Žiburio“ fondo generalinės direktorės Kristinos Stepanovos, atliekant pertvarkas vaikų globos sistemoje, institucinių, didelių vaikų globos namų panaikinimas tėra vienas iš paskutinių žingsnių. Prieš tai reikia atlikti daugybę kitų susijusių darbų, kurie užtikrintų, kad vaikų gyvenimo kokybė pagerės.
Tam, kad būtų galima uždaryti didelius vaikų globos namus, reikia turėti gerai paruoštų alternatyvų, – teigė K.Stepanova.
„Tam, kad būtų galima uždaryti didelius vaikų globos namus, reikia turėti gerai paruoštų alternatyvų, kur tie vaikai galėtų gyventi“, – teigė ji.
Nevyriausybinės organizacijos vykdo įvairius projektus, kurių metu bando paaiškinti savivaldybėms, kad deinstitucionalizacijos įvykdymui reikia kompleksinių pokyčių sistemoje, ir padeda tam pasiruošti.
Labai svarbu, kad Lietuvoje būtų plėtojama pagalbos, paramos sistema, būtų suteikiamos visos reikiamos paslaugos ir konsultacijos šeimoms, nepriklausomai nuo to, ar jos įtrauktos į rizikos grupę, ar tiesiog turi kokių nors menkų problemų, susijusių su vaikų auklėjimu.
Tokiu būdu šeimos išspręstų kylančias problemas, joms geriau sektųsi auklėti vaikus, tad tikėtina, kad ir vaikų, kurie yra paimami iš šeimų ir perkeliami į globos sistemą, būtų mažiau.
Reikia, kad šeimos suprastų, kad prašyti pagalbos yra ne gėdinga, o naudinga ir tai gali padėti išspręsti problemas.
Pasak K.Stepanovos, taip pat labai svarbu nepamiršti, kad norint mažinti priklausomybę nuo vaikų globos namų, reikia skirti daug dėmesio įtėvių ir globėjų švietimui, jų tinklo plėtimui, motyvacijos tapti globėju ar įtėviu didinimui.
„Yra atvejų, kai globėjai augina vaikus virš 10 metų, bet atsiradus problemoms paauglystėje, globėjai nusprendžia grąžinti vaikus į globos namus. Tai parodo, kad nemokamų pagalbos paslaugų labai reikia“, – teigė ji.
Šiuo metu nemokama pagalba šeimoms, susijusi su vaikų ar globotinių auklėjimu, yra teikiama tik Vilniuje. Bus siekiama, kad tokia pagalba būtų teikiama kiekvienoje savivaldybėje ir prieinama visoms šeimoms.
Pasak K.Stepanovos, visuomenė dažniausiai šią vaikų globos sistemos pertvarką mato tik kaip globos namų uždarymą ir vaikų apgyvendinimą butuose po kelis, tačiau norit tai padaryti, reikia įdėti labai daug darbo.
Reikia suprasti, kad nepakanka tiesiog išvežti vaikus ir apgyvendinti kitur. Tokiu būdu vaikams gali būti padaroma dar didesnė žala. Juk kai kurie iš vaikų gyvena globos namuose ir po 10 ar daugiau metų, jie yra pripratę prie labai aiškios struktūros, tad pokyčiai gali atrodyti baisūs. Reikia užtikrinti, kad kartu su jais naujuose namuose gyventų gerai paruoštas socialinis darbuotojas, kuris padėtų prisitaikyti.
Pasak jos, labai svarbu, kad ir bendruomenės, kuriose apsigyvens vaikai iš globos namų, šalia gyvenantys žmonės, kaimynai būtų teisingai paruošiami ir šviečiami. Lietuvoje visuomenė nepakankamai šviečiama, o dėl nežinojimo kyla daug neteisingų nuostatų ir minčių, tad niekas nenori, kad vaikai iš globos namų gyventų šalia jų.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos deleguoto vaiko ir šeimos gerovės eksperto Audriaus Natkevičiaus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritaria pokyčių poreikiui ir palaipsniui pradeda jų vykdymą.
Pasak jo, ministerija yra pasirinkusi 27 didžiausias globos įstaigas visose savivaldybėse, kuriose bus atliktos vaikų ir darbuotojų apklausos, bus aiškinamasi, kokių pokyčių reikia vaikams ir kaip juos geriausiai atlikti, bei kokių kompetencijų trūksta darbuotojams, kokių mokymų ar pagalbos jiems reikėtų. Pagal apklausas bus vertinama, kokių paslaugų reikia skirtingose savivaldybėse, kokios pertvarkos ten būtų tikslingiausios.
Jis teigė, kad kompleksinės paslaugų sistemos poreikis yra akivaizdus. Nors nevyriausybinės organizacijos ir siūlo nemažai paslaugų, tačiau jos yra fragmentiškos, o reikia visumos.
Visame pasaulyje atliekamais tyrimais įrodyta, kad vaikai turi gyventi šeimose ar bendruomenėse, bet ne uždaroje sistemoje, – teigė A.Natkevičius.
Pasak jo, „visame pasaulyje atliekamais tyrimais įrodyta, kad vaikai turi gyventi šeimose ar bendruomenėse, bet ne uždaroje sistemoje“.
E.Urbonienė, teigė, kad Lietuvoje tarp institucijų ir specialistų yra didelis nesusikalbėjimas. Už vaikų gerovę atsakingos penkios ministerijos, savivaldybių specialistai iki galo nesupranta, ko iš jų norima. Per daug naudojamasi teisės aktais ir reglamentais, o per mažai dėmesio skiriama paprasčiausių problemų išsiaiškinimui.
Pasak jos, nevyriausybinės organizacijos galėtų būti labai naudingos, sprendžiant įvairias problemas ir teikiant paslaugas. Jos teigimu, konkurencija valstybinėms institucijoms paslaugų teikime būtų labai naudinga, nes tik esant konkurencijai tobulėjama ir geriau atliekamas darbas. Šiuo metu Lietuvoje teikiamos socialinės paslaugos yra sukoncentruotos valstybinėse institucijose, o nevyriausybinio sektoriaus teikiamos paslaugos sudaro tik apie 1 procentą, teigė E.Urbonienė.
Šiuo metu Lietuvoje yra 5 kūdikių namai, kuriose gyvena apie 500 kūdikių, 93 vaikų namai, kuriuose gyvena daugiau nei 3 tūkstančiai vaikų.
Per 2015 metus buvo įvaikinta kiek daugiau nei pusantro šimto vaikų.
Valstybė globėjams ir įtėviams moka 152 eurų globos išmoką, papildomas išmokas moka ir savivaldybės, tačiau jos dydis priklauso nuo savivaldybės sprendimo.
