Pirmųjų dviejų prašymų suteikti politinį prieglobstį iš ukrainiečių Lietuva sulaukė dar sausį. Tuomet prieglobsčio paprašė 21 m. „Dorožnij kontrol“ žurnalistas Aleksejus Gončarukas ir dar vienas jo bičiulis. Vėliau pasilikti Lietuvoje ir gauti pabėgėlio statusą siekė ir du į Lietuvą gydytis atvykę Maidano kovotojai.
Tačiau šie keturi ukrainiečiai nesulaukė, kol Lietuva priims sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo ir patys atsiėmę prašymus sugrįžo tėvynėn.
„Iš pirmos bangos visi, kurie buvo atvykę sausį-vasarį, įskaitant tuos žmones, kurie čia gydėsi, savo prašymų atsisakė ir grįžo namo“, – sakė V.Ostrovnojus.
Prieglobsčio prašo 21 ukrainietis
Migracijos departamentas yra gavęs kitų 21 Ukrainos piliečių prašymus suteikti politinį prieglobstį. Dauguma jų į Lietuvą atvyko gegužės-birželio mėnesiais.
Keturi prieglobsčio prašytojai persigalvojo, atsiėmė prašymus ir grįžo į tėvynę.
„Daugiau kaip pusė visų paprašiusiųjų prieglobsčio čia atvyko gegužę ir birželį. Jie atvykę iš įvairių Ukrainos sričių. Iš Krymo buvo interesantų, skambino, rašė, buvo atėję čia, domėjosi procedūromis, bet prašymų, kiek žinau, dar nepateikė. Tokios tendencijos nėra“, – sakė V.Ostrovnojus.
Anot jo, į Lietuvą atvyksta įvairaus amžiaus ukrainiečių, kai kurie čia atvažiuoja su šeimomis, su vaikais.
Dauguma jų sieną kerta legaliai – turi trumpalaikes vizas, pakvietimus iš artimųjų. Jiems suteikiama galimybė atsakymo dėl prieglobsčio suteikimo laukti gyvenant normalų gyvenimą, o ne glaudžiantis Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.
„Dauguma jų nėjo laukais per sieną, o atvažiavo prie sienos ir pateikė prašymus. Tokiems asmenims leidžiama gyventi ten, kur jie pasirenka. Dalis taip ir daro. Tačiau yra ir tokių, kurie gyvena Pabradėje, nes neturėjo, kur prisiglausti, neturėjo pakankamai pinigų“, – sakė V.Ostrovnojus.
Piktnaudžiauti nelinkę
Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas pažymi, kad iš Ukrainos į Lietuvą prisidengdami karu nesiėmė sprukti įvairaus plauko nusikaltėliai, kaip buvo po Rusijos karo su Gruzija 2008-aisiais.
Priežastys deklaruojamos išvykimo gal ir ne visai atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, bet tai tikrai nėra piktnaudžiavimas, – sako V.Ostrovnojus.
„Akivaizdaus piktnaudžiavimo tikrai nėra. Tiesiog kai kuriuos žmones tie įvykiai paskatino išvykti, nors jie ir nebuvo ten pagrindiniai kovotojai. Priežastys gal ir ne visai atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, bet tai nėra piktnaudžiavimas“, – pabrėžė jis.
Ukrainos piliečiai šiuo metu sudaro 12 proc. visų prieglobsčio prašytojų Lietuvoje.
„Visi prašymai yra nagrinėjami. Paprastai terminas yra trys mėnesiai, bet yra galimybė jį pratęsti dar trim mėnesiams. Tai nėra delsimas, tai yra normalus tempas“, – priminė Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas.
Delsia visa Europa
Europos pabėgėlių pagalbos centro duomenimis, nuo neramumų Ukrainoje pradžios politinio prieblosčio Europos Sąjungoje jau paprašė apie 2 tūkst. ukrainiečių.
Didžiausios dalies prašymų sulaukia Lenkija, kurioje prieglobsčio pasiprašė apie 800 ukrainiečių, taip pat Čekija, Slovakija ir Rumunija.
Centro vadovas Robertas K. Visseris tikino, kad didžiausios dalies prašymų sulaukia Lenkija, kurioje prieglobsčio pasiprašė apie 800 ukrainiečių, taip pat Čekija, Slovakija ir Rumunija.
Pasak jo, kol kas Europos šalys neskuba ukrainiečiams suteikti pabėgėlių statuso ir laukia, kaip keisis situacija Ukrainoje.
„Nėra pakankamai informacijos sprendimams priimti, todėl šalys delsia priimti sprendimus laukdamos, kol situacija Ukrainoje taps aiškesnė“, – sakė jis.
R.K.Visseris mano, kad ateityje gali būti dar daugiau pabėgėlių iš Ukrainos.
Jungtinių tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Melissa Fleming informavo, kad dar aktyviau Ukrainos piliečiai bėga į Rusiją. Šioje šalyje jau glaudžiasi apie 110 tūkst. buvusių Ukrainos piliečių.
Tačiau politinio prieglobsčio Rusijoje ukrainiečiai aktyviai nesiekia. Pabėgėlio statuso Rusijoje prašo vos 9,6 tūkst. ukrainiečių.
