Kodėl Lietuvoje migrantai atsirasti gali būtent dabar?
Daugelio ekonominių migrantų tikslas – Vokietija arba Skandinavijos šalys. Iki šiol migrantai į šias valstybes keliaudavo per Balkanus bei Vidurio Europą. Iš Turkijos arba Graikijos jie per Balkanų šalis ir Vengriją, Slovakiją, Čekiją arba Austriją pasiekdavo Vokietiją ir arba joje likdavo, arba toliau keliaudavo šiaurėn į Skandinaviją.
Tačiau dabar laisvai keliauti vadinamuoju Balkanų maršrutu jau neįmanoma. Praėjusį mėnesį Austrija paskelbė per parą priimsianti ne daugiau kaip 80 prieglobsčio prašymų, taip pat apribojo prieglobsčio kaimyninėje šalyje ieškančių žmonių tranzitą iki 3200 asmenų per parą.
Reaguodamos Balkanų šalys taip pat ėmėsi riboti į jas patenkančių migrantų skaičių. Slovėnija ir kaimyninė Kroatija, per kurias plūsta šimtai tūkstančių migrantų ir kurios pastaraisiais mėnesiais tapo tranzitinėmis šalimis, nuo praėjusio trečiadienio nebeleidžia daugumai jų kirsti savo teritorijos. Serbija taip pat ketina pasekti šių šalių pavyzdžiu.
Dar iki sienų uždarymo kontrolės sugriežtinimas Balkanuose sukėlė migrantų spūstis Graikijoje, kuri yra pagrindiniai iš Turkijos atvykstančių migrantų vartai į Europą. Prie Graikijos ir ES nepriklausančios Makedonijos sienos susitelkė tūkstančiai žmonių.
Visa tai lemia, kad migrantai ima ieškoti naujų kelių.
„Apribojimai gali lemti naujų tranzitinių koridorių atsiradimą. Jei artimiausiu metu situacija prie pietinių Europos Sąjungos sienų nesikeis, o žmonės ir toliau norės patekti į Europą, natūralu, kad jie ims naudotis naujais koridoriais. Geografiškai žiūrint, kadangi migrantų tikslai išlieka tie patys – Vokietija ir Skandinavijos šalys – jiems gali būti labai patrauklu bandyti pasiekti Skandinavijos šalis keliaujant per mūsų regioną bei mūsų valstybę“, – sako R.Požėla.
Kaip atrodytų naujasis migrantų maršrutas?
Migrantai per Moldovą arba tiesiog laivu iš Turkijos per Juodąją jūrą pasiektų Ukrainą, o tada keliautų arba į Lenkiją, arba į Baltarusiją. Per vieną iš šių valstybių jie galėtų pasiekti ir Lietuvą.
Naujasis migrantų keliasR.Požėlos teigimu, pavienių atvejų jau yra pasitaikę: keli migrantai buvo sulaikyti prie Lietuvos ir Lenkijos sienos. Be to, Suomiją, kuri anksčiau problemų su migrantais neturėjo, daugiau nei 6 tūkst. migrantų pasiekė iš Rusijos.
Kokia tikimybė, kad migrantai norėtų likti Lietuvoje?
Tokia tikimybė – minimali, sako R.Požėla. Pasak jo, Lietuva ir kitos Baltijos valstybės būtų tik tranzito šalys.
„Lygiai kaip dabar pasitaiko, kad Vietnamo, Gruzijos ar Rusijos piliečiai siekia kirsti Lietuvą ir keliauti į Vakarus, taip ir migrantų iš Artimųjų Rytų atvejų mūsų šalis būtų tik stotelė jų kelyje. Tikrai nėra taip, kad mes jiems būtume patrauklūs“, – sako R.Požėla.
Kokios didžiausios problemos ištiktų Lietuvos pasieniečius, jei migrantai išties imtų čia plūsti?
Jei migrantai į Lietuvą patektų per išorinę Lietuvos sieną, tai būtų neteisėtas sienos kirtimas, o migrantai formaliai taptų įstatymų pažeidėjais, pažymi R.Požėla.
„Jų atžvilgiu privalomai būtų vykdomos tam tikros teisinės procedūros bandant identifikuoti tuos asmenis, jų tapatybę, šalį, iš kurios jie atvyko. Tada juos būtų bandoma grąžinti į šalį, iš kurios atkeliavo“, – sako pareigūnas.
Pasak VSAT vadovo, analogiškos procedūros iš Rytų šalių atvykstantiems nelegaliems migrantams yra taikomos ir dabar. Tačiau jei prognozės pasitvirtintų, migrantų mastai išaugtų.
„Dabar mes turime pavienius migrantus, kurie kerta mūsų valstybės sieną. Įsivaizduokime, jei jų smarkiai, dešimtis ar šimtus kartų, padaugėtų. Visas teisines procedūras vis tiek privalu būtų vykdyti ir reikėtų žymiai didesnių pasieniečių pajėgų“, – teigė R.Požėla.
Dabar mes turime pavienius migrantus, kurie kerta mūsų valstybės sieną. Įsivaizduokime, jei jų smarkiai, dešimtis ar šimtus kartų, padaugėtų. Visas teisines procedūras vis tiek privalu būtų vykdyti ir reikėtų žymiai didesnių pasieniečių pajėgų.
Kokios naujos priemonės būtų pasitelktos išaugusio migrantų skaičiaus suvaldymui?
Pasak R.Požėlos, tiek su Lietuvos policija, tiek su Viešojo saugumo tarnyba, tiek su muitininkais, tiek su kariuomene yra sudaryti bendradarbiavimo sutarimai.
„Pirmiausia būtų išnaudojamos pasieniečių pajėgos. Bet jei matytume, kad jie nespėja užtikrinti valstybės sienos neliečiamumo, mes kreiptumėmės į savo kolegas“, – sako R.Požėla.
Kitas galimas variantas, pasak pareigūno – prašyti kitų Europos Sąjungos valstybių pagalbos.
„Kaip tik dabar mūsų žmonės dalyvauja misijose Graikijoje, Italijoje, Slovėnijoje ir kitose šalyse. Lygiai taip pat mes galėtume prašyti pagalbos iš kitų valstybių. Tos pačios žaidimo taisyklės būtų taikomos ir mūsų atžvilgiu“, – teigia R.Požėla.
Kokius sprendimus jau dabar gali priimti Lietuva?
Svarbu jau dabar numatyti, kur esant reikalui migrantai būtų apgyvendinami ir saugomi, kol sprendžiami teisiniai su jais susiję klausimai, sako VSAT vadovas. Tai, pasak jo, padėtų išvengti kritinių situacijų.
Tačiau, pasak R.Požėlos, svarbiausi sprendimai vis dėlto turi būti priimti ne Lietuvoje, o Europos Sąjungos lygiu. Jo teigimu, būtina spręsti pabėgėlių krizės priežastis.
„Jei tas procesas būtų kontroliuojamas, situacija būtų kitokia. Bet dabar jis nėra kontroliuojamas ir šalys susiduria su grėsmėmis. Šalies viduje mūsų, institucijų, galvos skausmas yra sugalvoti, kaip bendradarbiaujant minimizuoti tas grėsmes. Bet svarbiausia kovoti su jų priežastimis, o tam ES vadovai turi priimti politinius sprendimus“, – teigia R.Požėla.
