„Mes kreipėmės į EK, prašydami paaiškinti, kodėl ataskaitoje skelbiami tokie duomenys, iš kur jie gauti, nes mes jų nepateikėme. Iš kur tokie skaičiai? Na, sulauksime atsakymo, ir sužinosime“, – trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje sakė A.Kunčinas.
Jis patikino, kad nei Generalinė prokuratūra, nei kitos operatyvinę veiklą vykdančios žinybos EK negalėjo pateikti tokių duomenų. Pasak jo, Europine duomenų saugojimo direktyva į Lietuvos teisę buvo perkelta tik 2009 metais. „Todėl mes parašėme raštą, kad už 2008 metus tokių duomenų neteiksime, nes apklausus specialiąsias tarnybas paaiškėjo, kad už tuos metus duomenys nebuvo kaupiami“, – pabrėžė jis.
EK neseniai savo ataskaitoje paskelbė, kad 2008 metais Lietuvos teisėsauga 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų apie asmenis pateikimo.
Žmogaus teisų komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulikas pastebėjo, kad lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuva pagal užklausų skaičių atrodo nekaip.
VDAI vadovas posėdyje teigė, kad lyginti šalis pagal EK ataskaitoje pateikiamus skaičius negalima, nes skiriasi užklausų skaičiavimo metodikos. „Kas yra užklausa, įvairiose šalyse suprantama skirtingai. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse, jeigu vienas asmuo įtariamas kokiu nors nusikaltimu, ir teisėsauga dėl jo kreipiasi į įvairius operatorius, tai laikoma viena užklausa. O pas mus užklausa laikomas kiekvienas kreipimasis į komunikacijos operatorius, tiek į interneto, tiek į mobiliojo telefono ryšio tiekėjus“, – sakė jis.
Vėliau A.Kunčinas žurnalistams teigė, kad Lietuvoje ypač paplitę išankstinio mokėjimo telefono kortelės, todėl norėdami sekti asmenį, pareigūnai dažniausiai kreipiasi į keturis pagrindinius mobiliojo ryšio operatorius. „Tai užklausų skaičių padidina keturis kartus“, – pabrėžė VDAI vadovas.
Anot A.Kunčino, reikia parengti vienodą metodiką, kuria, kaupdamos duomenis apie asmenis, vadovautųsi visos specialiosios tarnybos. „Reikia aiškiai atskirti bendrą užklausų oprtatoriams kiekį ir tas užklausas, kurios buvo daromos tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus“, – pabrėžė jis.
Sekimo sankcijų lengvai negauna
Generalinės prokuratūros Informacinio saugumo ir operatyvinės veiklos kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Ernestas Vainas, komiteto narių klausiamas, ar operatyvinį tyrimą atliekantys teisėsaugininkai visada pagrįstai prašo sankcijų sekti asmenis, teigė, kad teisėjai sankcijų lengva ranka nedalija.
„Tai, kad prokuroras atbėgo į teisėjo kabinetą, šis pasirašė leidimą sekti asmenį, ir prokuroras išbėgo, yra mitas. Nebūna taip“, – pabrėžė jis.
Pasak prokuroro, kiekvieną kartą, kai kreipiamasi į teismą dėl sankcijos, įrodinėjama, kad būtina sekti žmogų. „Atvažiuoja operatyvininkas ir įrodinėja. Jeigu teisėjui pasirodo, kad duomenų yra per mažai, operatyvininkas stengiasi kuo skubiau juos surinkti, kad gautų sankciją“, – pabrėžė jis.
Vėliau žurnalistų paklaustas, ar efektyvi pareigūnų kontrolė, kad šie nepiktnaudžiautų galimybe sekti žmones, prokuroras tvirtino, kad „tobulumui ribų nėra“. E.Vaino teigimu, skundų dėl esą neteisėto sekimo prokuratūra gauna nedaug. „Yra nuskambėję ikitesiminiai tyrimai dėl kai kurių pareigūnų piktnaudžiavimų. Negalima sakyti, kad tai masinis reiškinys. Reikia suprasti, kad kokią kontrolę mes besukurtume, visada lieka žmogiškasis faktorius. Jeigu žmogus norės apgauti, jis apgaus“, – pažymėjo prokuroras.
E.Vainas parlamentarams teigė, kad prokurorai nekaupė duomenų apie 2008 metais komunikacijos operatoriams teiktas užklausas. Anot jo, 2010-aisiais prokurorai pateikė iki tūkstančio užklausų.
„Jūs buvote sekamas“
Komiteto pirmininko pavaduotojas V.Simulikas po posėdžio žurnalistams aiškino, kad komitetas sieks gauti tikslų skaičių, kiek asmenų buvo ir yra sekama Lietuvoje.
Parlamentaras taip pat tikino, kad bus siūloma keisti įstatymus, kad šie įpareigotų teisėsaugininkus pranešti asmenims apie tai, kad jie buvo sekami.
„Jeigu surinkti duomenys apie žmogų nepasiekia teismo, jam turi būti pranešta, kiek laiko jis buvo sekamas ir kokie duomenys apie jį surinkti. Įstatyme tokia galimybė numatyta ir dabar, bet ji neprivaloma“, – sakė jis. V.Simulikas pabrėžė, kad gavę tokius rašytus, žmonės vėliau galės aiškintis, ar nebuvo pažeistos jų teisės.
