Apie tai antradienį Seime pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Šiandien atsisakant dalyvauti tuose projektuose pagal anksčiau pasirašytas sutartis Lietuvai grėstų baudos. Dėl to kreipėmės į Europos Komisiją, kad dabartiniame etape, ypač tie projektai, kuriuose ES pinigai gali būti panaudojami prieš civilius žmones – ne padėti jiems, bet gal jiems pakenkti, – kad jie būtų sustabdyti ir dėl to negrėstų jokios finansinės sankcijos“, – sakė ministras.
„Mes manome, kad tai svarbu ir tai gana reikšmingi pinigai. Kol kas tie projektai nevyksta, bet artėja terminai, kuomet turėtume pradėti juos vykdyti ir pradėti vykdyti su režimu“, – pabrėžė jis.
2015 metais Europos Komisija patvirtino Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Jos biudžetas – 81,4 mln. eurų, iš jų Europos Sąjungos indėlis – 74 mln. eurų.
„Pasienio projektai – tai europietiška tradicija, jungianti valstybes. Kol projektai yra civilinio pobūdžio, galime džiaugtis jų abipuse nauda: mokyklų remontas, keliai, perėjimo punktai, įvairi civilinė infrastruktūra, kuri yra naudinga abiem pusėms. Tačiau kai esame aiškiai įsitikinę, turime žinių ir neabejojame, kad ana pusė gali išnaudoti dalį projektų tikrai ne civiliams tikslams, (...) tokiuose nereikėtų dalyvauti“, – teigė G.Landsbergis.
Anot jo, taip nutiko prieš kelerius metus nupirkus dronų, kurie vėliau panaudoti kontroliuoti opozicijos akcijas.
Vadinasi, tai yra dvigubos paskirties projektai, kuriuose Lietuva neturėtų dalyvauti.
„Vadinasi, tai yra dvigubos paskirties projektai, kuriuose Lietuva neturėtų dalyvauti“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Pagal minėtą programą, ES planuoja 4,5 mln. eurų skirti Latvijos ir Baltarusijos pasienio punktui modernizuoti, 0,5 mln. eurų – Baltarusijos mokslų akademijai sukurti sistemą mažinti invazinių rūšių poveikį saugomoms pasienio teritorijoms, 270 tūkst. eurų – Lydos rajono vykdomojo komiteto kultūros departamentui paveldo ir tradicinių įgūdžių išsaugojimui, kt.
Pasak G.Landsbergio, Lietuva taip pat kreipėsi į Vakarų kompanijas, kad jos nefinansuotų Baltarusijos projektų.
„Mūsų žiniomis, Baltarusijoje vykdomi dideli valstybiniai projektai, tokie kaip Astravo antrasis atominis reaktorius, yra iš dalies techniškai aprūpinami Vakarų kompanijų. Vakarų kompanijos to nedaro nemokamai, kaip žinia, Lukašenka ir jo režimas daug pinigų neturi. Jie gali gauti paskolų iš Rusijos, ir Kinijos, tačiau, mūsų žiniomis, neatmestina, kad juos finansuoja ir Vakarų bankai“, – teigė jis.
„Dėl to mes į valstybės poziciją įrašėme aiškią nuostatą, kad dideli infrastruktūriniai projektai nebeturėtų sulaukti Vakarų finansinės paramos“, – sakė ministras.
Rengs naują sankcijų paketą
Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat informavo Seimą, jog siekiama, kad Baltarusijos avialinijų lėktuvams Europos erdvė turėtų būti uždaryta.
„Lietuva tokį sprendimą priėmė vakar. Šiandien yra signalų iš Briuselio, kad tai bus ir Europos sprendimas“, – sakė G.Landsbergis.
Jis taip pat pranešė, kad ES mastu pavyko sutarti dėl kompromisinio sankcijų sąrašo.
„Ilgą laiką, jau daugiau nei keletą mėnesių, diskutuojame dėl ketvirtojo sankcijų paketo. Negaliu atskleisti jo detalių, tai įslaptinta informacija, bet diskusija stūmėsi sunkiai. Didelio entuziazmo ir palaikymo tam nėra. Pavyko sutarti dėl tam tikro kompromisinio sąrašo, bet jis dar nėra patvirtintas. Nėra geresnės progos negu šiandien patvirtinti sąrašą“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis sakė, kad trečiadienį per Užsienio reikalų taryboje turėtų būti pradėta diskusija dėl tolesnių galimų sankcijų Baltarusijos režimui.
Nerimas dėl žurnalisto gyvybės
G.Landsbergis antradienį sakė, kad yra pagrindo nerimauti dėl sekmadienį Minsko oro uoste sulaikyto opozicijos žurnalisto Ramano Pratasevičiaus gyvybės.
„Yra pagrįsto nuogąstavimo dėl jo gyvybės. Šiek tiek buvo atokvėpio pamačius jį vakar gyvą, kalbantį, tačiau ne mažiau šokiravo tai, ką jis pasakė. Akivaizdu, kad buvo priverstas pasakyti žodžius, kurių pats negalvoja. Nubrozdinimai ant jo veido gali reikšti ir tai, kad prieš jį galėjo būti smurtaujama, jis galėjo būti kankinamas. Tai kelia didelį rūpestį“, – kalbėjo ministras.
Pirmadienio vakarą Baltarusijos valstybiniai kanalai išplatino vaizdo įrašą, kuriame R.Pratasevičius tvirtina, kad jaučiasi gerai, bendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais ir pripažįsta kaltę organizuojant masinius neramumus pernai po prezidento rinkimų.
G.Landsbergis antradienį taip pat sakė, kad įvykių Minske eiga liudija, jog pranešimas lėktuvo pilotams apie neva gautą signalą, jog iš Atėnų į Vilnių skridusiame lėktuve yra sprogmuo, buvo išgalvotas.
„Minsko oro uoste lėktuvas buvo pastatytas prie pat terminalo. Tai įdomus aspektas, nes paprastai, jeigu yra sprogmens pavojus, lėktuvas dažniausia statomas kuo toliau nuo bet kokio pavojaus kitiems tuo metu oro esantiems žmonėms, nesukeliant papildomų pavojų. Į tai neatsižvelgta. Tai sukėlė įtarimą ir keleiviams“, – sakė G.Landsbergis.
Anot jo, tarptautinių organizacijų prašoma įvertinti ir Baltarusijos oro erdvės navigatorių elgesį.
„Institucija, kuri naviguoja oro erdvę, turi būti patikima. Būtent signalas atėjo iš jo (apie esą padėtą sprogmenį – BNS), ji panaudota kaip politinis instrumentas. Institucija, kuri turi būti visiškai politiškai nepriklausoma, kurios žodis dažnu atveju yra įsakymas skrendantiems orlaiviams, čia ji panaudota kaip politinis instrumentas ir jos pagalba pagrobtas lėktuvas“, – tvirtino G.Landsbergis.
Žadamas pagalbos paketas
Jis pabrėžė, kad dabar yra gera proga nubausti Minsko režimą ir tuo pačiu padėti demokratinių permainų siekiantiems Baltarusijos žmonėms.
„Dėl to vakar Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasakymas dėl būsimo 3 mlrd. eurų paramos paketo demokratinei Baltarusijai yra stiprus signalas. Tai yra būtent tai, ko reikia – pasakyti, kad jūsų kova nėra betikslė, Europa jums padės“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Antradienį Seime jis pateikė informaciją apie sekmadienį įvykusį incidentą, kai prievarta Minske buvo nutupdytas keleivinis „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Be to, Baltarusija tuo metu buvo pakėlusi naikintuvą ir karinį sraigtasparnį.
Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas, žurnalistas R.Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R.Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.
