Didelė dalis populiacijos Danijoje jau pasiskiepijo nuo COVID-19 ir rugsėjo 10-ąją čia ketinama atšaukti visus su pandemija susijusius suvaržymus.
Bet iki tol, norėdami gyventi pilnavertiškai, danai ir toliau turi naudotis koronapasu. Jį šalis įsivedė balandį.
Koronapasas veikia tokiu pat principu kaip ir lietuviškasis galimybių pasas – dalis paslaugų prieinamos tik pasiskiepijus nuo COVID-19, persirgus šia infekcija arba gavus neigiamą COVID-19 testo atsakymą.
Šiuo metu Danijoje koronapaso reikia:
- einant į teatrus, kino teatrus, koncertus patalpų viduje, kai jose – daugiau kaip 500 žiūrovų;
- dalyvaujant renginiuose lauke, kuriuose – daugiau kaip 2 tūkst. žmonių;
- einant į vandens parkus, pramogų centrus;
- žmonėms nuo 15 metų lankantis sporto klubuose;
- Danijos superlygos žiūrovams;
- einant į bažnyčią, kai joje – daugiau kaip 500 žmonių;
- lankantis kirpyklose, grožio, masažų salonuose;
- restoranų, kavinių ir barų viduje, lauke paso nereikia.
Pasų įvedimui nesipriešino
Koronapasas Danijoje nereikalingas einant į parduotuves ar prekybos centrus.
Be to, niekur – nei lauke, nei patalpų viduje – Danijoje nebereikia dėvėti kaukių nepriklausomai nuo to, ar žmonės turi imunitetą COVID-19, ar ne.
„Kaukės visur yra atšauktos. Kaukės dabar likusios tik oro uoste, bet, matyt, čia dėl kokių tarptautinių susitarimų“, – 15min komentavo Danijos lietuvių bendrijos pirmininkė I.Merkytė.
Ji pasakojo, kad danai palankiai sutiko koronapasą. Dauguma gyventojų juos turi, tad ir paslaugų teikimo vietose pasai esą tikrinami retai.
„Visi tą ramiai priėmė, nesibaido. Dabar jau niekas jų ir nereikalauja, nors techniškai turėtų reikalauti. Juos tiesiog žmonės turi“, – dėstė I.Merkytė.
Ji teigė, kad danai koronapasų įvedimui nesipriešino.
Dalis gyventojų, pasak pašnekovės, protestavo nebent prieš bendrus ribojimus:
„Yra buvę intensyvių, ilgalaikių protestų prieš suvaržymus. Galbūt nedidelės visuomenės dalies, bet jie buvo gana vizualūs. <...> Prieš galimybių pasą žmonės neprotestavo.“
Testuojasi nemokamai
Nepasiskiepijusieji, bet norintys gauti pasą ėmė aktyviai testuotis.
Ši paslauga Danijoje, kitaip nei Lietuvoje, nemokama iki šiol, tam valstybė išleidžia milijonus eurų.
„Testuojama apie 100 tūkst. žmonių per dieną. Visi mielai eidavo testuotis, nes kai atsivėrė galimybės, norint nueiti, pavyzdžiui, į sporto klubą, turėjai turėti ne senesnį kaip 72 val. testo rezultatą.
Visi taip pat džiaugsmingai puolė ir skiepytis, kai tik gavo kvietimus“, – pažymėjo Danijos lietuvių bendrijos pirmininkė.
Pilnai nuo COVID-19 Danijoje pasiskiepijo daugiau kaip 70 proc. gyventojų, iš dalies – beveik 76 proc.
Lietuvoje šie skaičiai kuklesni – 53 proc. gyventojų, paskiepytų pilnai, ir 60 proc. – abiem arba bent viena vakcinos doze.
Lietuvoje per mažai paskiepytų
Siekdama didinti skiepijimosi tempus, Lietuvos Vyriausybė nuo rugsėjo 13-osios paskelbė įvedanti naujus ribojimus galimybių paso neturintiems žmonėms – jie negalės lankytis grožio salonuose, viešojo maitinimo įstaigose, pramogų vietose, renginiuose uždarose erdvėse, didelėse parduotuvėse, važinėti tarpmiestiniu transportu.
Norintys gauti galimybių pasus be vakcinacijos už COVID-19 testus ir toliau turės mokėti patys, nors anksčiau tai kompensuodavo valstybė.
Kodėl suvaržymai Danijoje ir Lietuvoje skirtingi?
Premjerė Ingrida Šimonytė naujienų portalui Delfi teigė, jog tai priklauso nuo skiepijimo mastų.
„Kartais man tenka girdėti – darykite kaip Danijoje, darykite kaip Švedijoje. Bet šitai siūlantys žmonės pamiršta matyti, jog, tarkime, Danijoje paskiepytų suaugusiųjų yra daugiau nei 80 proc. Mums iki tų skaičių – gana toli.
Jei turėtume [tokius skaičius], tikėtina, kad ir situacija, ir Vyriausybės veiksmai būtų kitokie“, – komentavo I.Šimonytė.
Stebisi lietuvių kantrybe
Savo ruožtu I.Merkytė tikino, jog tokio lygio ribojimai kaip Lietuvoje Danijoje paskatintų žmones išeiti į gatves – net ir tuos, kurie pasiskiepiję.
„Jeigu taip atsitiktų Danijoje, išeitų į gatves turbūt net ir tie, kurie turi galimybių pasus, nes tai būtų akivaizdi visuomenės dalies diskriminacija.
Danijoje yra begalinė tolerancija, kartais gal ji – per didelė, pavyzdžiui, jeigu pasakai, kad mano tikėjimas man neleidžia daryti kraujo perpylimo, tau kraujo perpylimo ir nedarys, nors tu miršti. Atitinkamai – ir su skiepais“, – pasakojo pašnekovė.
Tiesa, visgi ji pripažino, kad ir nesiskiepijantys Danijoje patiria tam tikrą visuomenės ir valdžios spaudimą, nors esą ne tokį, koks yra Lietuvoje.
Žmonės labai kantriai iškentėjo suvaržymus, dabar, matyt, ta stiklinė prisipildė.
„Stebiuosi, kad Lietuvoje žmonės labai ištvermingi. Įsivaizdavau, kad anksčiau turėjo būti visokie pasipriešinimai, kad nebus laukiama tokio momento kaip dabar. Žmonės labai kantriai iškentėjo suvaržymus, dabar, matyt, ta stiklinė prisipildė“, – svarstė ji.
Rugpjūčio 10-ąją apie 5 tūkst. Lietuvos gyventojų, reiškiančių nepritarimą Vyriausybės planams įvesti dar daugiau ribojimų neturintiems galimybių paso, protestavo prie Seimo.
Protesto dalyviai rankose laikė plakatus su užrašais „Už žmogaus pasirinkimo laivę“, „STOP prievartai“, „STOP diskriminacijai“, „Šiknon galimybių pasą“ ir panašiai.
Tūkstantinis protestas galiausiai virto riaušėmis.
Pagrindinis tikslas – išvengti visiško uždarymo
Apie galimybių pasą, kuris esą pažeidžia bazinį nediskriminavimo ir visų lygybės prieš įstatymą principą, bei prievartinį skiepijimo mechanizmą visuotiniame advokatų susirinkime kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Jo kalba susilaukė ypač didelio visuomenės dėmesio, išsiskyrė ir vertinimai – vieni teigė, kad I.Vėgėlė įgarsino didelės dalies žmonių požiūrį į pandemijos valdymą bei atkreipė dėmesį į nepelnytai pamirštus žmogaus teisių ir laisvių aspektus pandemijos kontekste.
Kitų nuomone, Advokatų tarybos pirmininko kalba – ne vietoje ir ne laiku, gali atbaidyti žmones nuo vakcinacijos, joje daug nepagrįstų teiginių bei interpretacijos.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsakyme 15min nurodė, jog pagrindinis Lietuvoje įvesto galimybių paso tikslas – išvengti visiško uždarymo net ir blogėjant epidemiologinei situacijai.
„Galimybių pasas taip pat skatina vakcinacijos procesą, kuris yra būtinas siekiant suvaldyti pandemiją šalyje, ir sudaro sąlygas jį turintiems asmenims taikyti švelnesnius ribojimus“, – pažymėjo ministerija.
Galimybių pasas taip pat skatina vakcinacijos procesą.
Ministerija nesiėmė svarstyti, ar Lietuva Europos mastu taiko bei taikys griežčiausius ribojimus neturintiems galimybių paso:
„Kiekviena Europos Sąjungos valstybė šiuo metu turi savo galimybių paso ir kitų analogiškos paskirties dokumentų bei ribojimų taikymo politiką. Ji priklauso nuo sergamumo lygio, skiepijimo tempų ir kitų aplinkybių.“
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, galimybių pasą Lietuvoje šiuo metu gali išsiimti apie 1,55 mln. žmonių.
