Suvenyrus sudaro nedidelės pakuotės su žemėlapiais ir mėgintuvėliais, kuriuose patalpinami konkretūs objektų simboliai. Šį projektą globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Vilniaus istorinis centras
Vilniaus senamiestis į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas 1994 m. kaip puikus viduramžių miesto pavyzdys su savo unikalia architektūrinių stilių derme. Todėl mėgintuvėlyje patalpintas gotikinės plytos gabalėlis iš jau suirusio Vilniaus Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios mūro. Šalia mėgintuvėlio esančiame informaciniame lapelyje yra pateikiamas Vilniaus senamiesčio žemėlapis, nurodoma tiksli bažnyčios vieta.
Kuršių Nerija
Kuršių Nerija į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta 2000 m. kaip bendras Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos kultūrinis kraštovaizdis. Į mėgintuvėlį yra įpiltas žiupsnelis smėlio, o šalia – prierašas, paaiškinantis, jog šis smėlis nėra iš Kuršių Nerijos, nes tai prieštarautų šio trapaus saugomo objekto koncepcijai.
Kernavės kultūrinis rezervatas
2004 m. į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas.
Mėgintuvėlyje – beržo tošies atraiža, marginta kauliniu spaudu, atspindinti XIII-XIV a. Kernavės gyventojų naudotą technologiją.
Struvės geodezinis lankas
Vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių bandymų ištirti ir nustatyti Žemės dydį ir formą buvo trianguliacijos grandinė, kurią 1816–1852 m. sudarė F. G. W. Struvė kartu su savo kolegomis. Kaip iškilus mokslo istorijos paminklas į Pasaulio paveldo sąrašą Struvės geodezinis lankas buvo įtrauktas 2005 m. kaip dešimties valstybių bendra vertybė (Norvegija, Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Rusija, Ukraina, Moldova).
Visose šalyse buvo pasirinkti geodeziniai punktai, kurie ir buvo pripažinti pasaulio paveldo objektais. Lietuvoje tai buvo trys Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai – Meškonys, Paliepiukai ir Gireišiai. Mėgintuvėliuose galima rasti tris raštelius su vieno iš trijų geodezinių punktų koordinatėmis bei aprašymu, kaip galima nuvykti iki vietos.
Vykdant projektą „World Heritage FROM LT“ ir renkantis išraiškos priemones, buvo siekiama atsiriboti nuo stereotipinių suvenyrų sprendimų. Išskirtinis šių gaminių bruožas – jų daugiakalbiškumas ir komunikacinės savybės: apie pasaulio paveldo objektą pateikta informacija skatina suvenyro gavėją išsamiau pasidomėti objekto unikalumu ir jo vertėmis. Modernūs suvenyrai skirti valstybės reprezentacinėms reikmėms bei plačiajai visuomenei.
