Tiesa, ne viena iš gausių siūlymų Lietuvai turėjusių šalių, pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija, Kinija, Šiaurės Korėja, pati nuolat sulaukia kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Rekomendacijos – iš 82 valstybių
Trečiadienį pavakary Ženevoje buvo surengti JT Žmogaus teisių tarybos Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės klausymai, kuriuose buvo aptarta situacija Lietuvoje.
Lietuvos delegacija, vadovaujama teisingumo viceministrės Jurgos Greičienės, juose pristatė trečiąją žmogaus teisių padėties Lietuvoje ataskaitą ir šalies pažangą.
Visuotinė periodinė peržiūra (angl. Universal Periodic Review) yra rutininis procesas, kurio metu siekiama ne tik įvertinti padėtį įvairiose valstybėse, bet ir pateikti rekomendacijų dėl jos gerinimo. Ji atliekama kas penkerius metus ir taikoma visoms JT narėms.
Šio proceso metu valstybės pateikia nacionalines ataskaitas, tokią parengė ir Lietuva. Reaguodamos į ją, ne viena šalis gyrė, kad stiprinama vaikų teisių apsauga (kaip žinoma, dar 2017 m. buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes), neįgaliųjų integracija, gerinamos kalinimo sąlygos.
Kur kas daugiau Lietuva sulaukė rekomendacijų, ką tobulinti įvairiose srityse. Kadangi valstybių atstovų komentarams suteikiama vos po minutę, jie neturi laiko griežtesnei kritikai.
Nepaisant to, kai kurios šalys suspėjo pažerti po keletą rekomendacijų ir gana jautriais klausimais. Iš viso mūsų šalies atstovai sulaukė klausimų ir pasiūlymų iš 82 valstybių.
Priminė Stambulo konvenciją
Europos valstybės viena po kitos priminė, kad Lietuva iki šiol neratifikavusi Stambulo konvencijos, kurioje apibrėžti įpareigojimai imtis sisteminių priemonių bei efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje, saugoti smurto aukas ir bausti kaltininkus.
Ne vien Europos šalys ragino aktyviau kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, ypač – nukreiptu prieš moteris, gerinti visuomenės, policijos pareigūnų ir kitų šioje srityje dirbančių žmonių žinomumą apie šią problemą, organizuoti mokymus ir kitaip stiprinti pastarųjų gebėjimus.
Rekomendaciją aktyviau kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, o aukoms teikti efektyvią pagalbą pateikė net Iranas, kuriame ši problema yra dar opesnė.
2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad 30 proc. visų ten įvykdomų žmogžudysčių yra vadinamieji „garbės nužudymai“, kurių aukomis tampa moterys ir mergaitės. Per metus jų būna 375-450.
Albanija, Čekija ir Latvija siūlė stiprinti lyčių lygybę, dar labiau didinti moterų atstovavimą politiniame gyvenime, Vokietija – aktyviau kovoti su visų formų moterų diskriminacija.
Australija, Meksika siūlė rekomendavo labiau saugoti moteris nuo seksualinės prievartos, ypač – vadinamosios seksualinės prievartos santuokoje, užtikrinti galimybę saugiai apie ją pranešti. Malaizijos diplomatė atkreipė dėmesį į visoms moterims prieinamą kontracepciją.
Kaip žinoma, Seimas praėjusią savaitę nusprendė išbraukti iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo naujosios redakcijos frazes apie smurtą lyties pagrindu. Nors statistika rodo, kad absoliuti dauguma tokio smurto aukų yra moterys, dauguma parlamentarų nusprendė, kad užtenka apibrėžti tik smurtą artimoje aplinkoje.
Stojo už romus
Dar daugiau komentarų sulaukė LGBT+ žmonių padėtis. Vėl daugiausia Europos valstybės, bet ir Argentina, Izraelis, Kanada ragino gerinti jų gyvenimo kokybę, kovoti su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, pripažinti vienalytes poras šeimomis, įteisinti partnerystę ar net santuoką, kad jos galėtų mėgautis tomis pačiomis teisėmis kaip heteroseksualios poros.
Lietuvos atstovams teko pasiteisinti, kad Partnerystės įstatymo projektas buvo parengtas, tačiau Seime pernai pavasarį nesulaukė reikiamo palaikymo. Kitų valstybių atstovai buvo informuoti, kad diskusijos dėl to vyksta toliau.
Nors lyties keitimas mūsų šalyje iki šiol neįteisintas, jau leidžiama transseksualams oficialiai pasikeisti vardą, kad jis atitiktų jo tapatybę ir būtų galima gyventi oriai.
Čekija rekomendavo pakoreguoti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kad jis netrukdytų žodžio laisvei, susijusiai su seksualine orientacija ir lytine tapatybe.
Ne kartą skambėjo priminimas, kad reikia aktyviau kovoti su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais, uždrausti diskriminaciją dėl odos spalvos ir kilmės. Moldova ir Kuba paskatino netoleruoti tokios kalbos žiniasklaidoje, Latvija – šviesti visuomenę dėl stereotipų, Japonija – užtikrinti žodžio laisvę visiems.
Ne mažiau aktyviai įvairių valstybių atstovai ragino Lietuvą geriau užtikrinti tautinių mažumų, visų pirma – romų, teises. Tai ypač pabrėžė Albanija, Bangladešas, Kuba, Uzbekistanas.
Kartu buvo siūloma gerinti migrantų, ypač vaikų, padėtį, mažinti jų diskriminaciją, atsisakyti atstūmimų ant sienos, tobulinti prieglobsčio prašymo procedūras, gerinti jo prašančių žmonių gyvenimo sąlygas. Kanada rekomendavo peržiūrėti pabėgėlių teises reglamentuojantį įstatymą, kad būtų geriau laikomasi tarptautinių įsipareigojimų.
Ne viena šalis rekomendavo toliau gerinti neįgaliųjų padėtį, labiau įtraukti juos į darbo rinką ir mažinti jų diskriminaciją.
Maršalo salos pasveikino Lietuvos siekį mažinti išmetimus į atmosferą, o Fidžis – dar aktyviau kovoti su klimato kaita.
Nyderlandai pagyrė už pagalbą Rusijos ir Baltarusijos opozicijai. Tuo tarpu Izraelis paragino daugiau dėmesio skirti tiems, kurie neigia Holokaustą ir skleidžia antisemitines idėjas, sustiprinti formalų ir neformalų švietimą apie Holokaustą.
Auklėjo kinai ir baltarusiai
Kai kurios valstybės Lietuvai pateikė daugiau rekomendacijų, nors pačios neretai pamina įvairias žmogaus teises.
Susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties mūsų šalyje išreiškė Kinija, kuri pati yra stipriai kritikuojama dėl elgesio su musulmonų uigūrų mažuma.
Šios šalies atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje esą ne tik diskriminuojamos tautinės mažumos, pažeidžiamos pabėgėlių teisės, bet ir pasitaiko rasizmo, ksenofobijos bei neonacizmo apraiškų, smurto artimoje aplinkoje, neigiamas Holokaustas. Jis paragino mažinti skurdą ir ištirti JAV Centrinės žvalgybos agentūros kalėjimo įrengimo Lietuvoje aplinkybes.
Dėl pastarojo rekomendacijų turėjo ir Iranas bei Baltarusija. Pastaroji, be kita ko, paragino kalintiems žmonėms išmokėti kompensacijas.
Baltarusijos atstovo žodžiais, Lietuvoje yra daug problemų dėl žmogaus teisių situacijos. Jis taip pat paragino ginti tautines mažumas, gerbti migrantų žmogaus teisės – taikyti jiems stipresnę apsaugą, sustabdyti „smurtinius atstūmimus“ ant sienos.
Galiausiai jis paprašė „nustoti finansuoti ekstremalius elementus Baltarusijoje“.
Irakas, atvykėliai iš kurio sudaro daugumą neteisėtai per Baltarusiją į mūsų šalį pernai atvykusių migrantų, savo ruožtu paragino užkirsti kelią prekybai žmonėmis, sklandžiau integruoti migrantus, tobulinti prieglobsčio procedūras, stiprinti įvairovės supratimą, kovoti su neapykantos kalba.
Šiaurės Korėjos atstovas taip pat ragino kovoti su rasiniais ir neapykantos nusikaltimais, diskriminacija, moterų seksualiniu išnaudojimu, parengti strategiją ir veiksmų planą, kaip užkirsti kelią įvairiai diskriminacijai dėl lytinės tapatybės.
Rusija nepraleido progos priminti prastos tautinių mažumų ir migrantų padėties, taip pat – Lietuvos bandymų tariamai perrašyti istoriją, sovietų vykdytus nusikaltimus po Antrojo pasaulinio karo bandant prilyginti nacių nusikaltimams.
Klausymuose dalyvavęs ambasadorius prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje Darius Staniulis pasiūlė istorinius dalykus palikti istorikams.
Pasak jo, Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai nereiškė karo pabaigos. Jos gyventojams teko tęsti partizaninę kovą už laisvę, o už tai jie buvo baudžiami.
„Tik pripažįstant nusikaltimus, kuriuos padarė visi totalitariniai režimai, galime užtikrinti, kad jie nepasikartos“, – apibendrino diplomatas.
