Dokumentą parengė Antrojo operatyvinių tarnybų (AOTD) ir Valstybės saugumo (VSD) departamentai.
Jame vertinamos svarbiausios artimoje perspektyvoje (2024–2025 metais) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčios kilti grėsmės ir rizikos veiksniai.
Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant iki 10 metų perspektyvą.
-
Xi Jinpingas dar labiau varžo Kiniją – naujos grėsmės kyla ir Europai
-
Rusijos tranzitinis traukinys per Lietuvą virsta keleiviniu: ar tai nekelia grėsmės?
-
Artimiausiu metu karinės grėsmės tikimybė išlieka nepakitusi, sako prezidento patarėjas
-
VSD A. Macijevičiaus atvejo nekomentuoja, bet įspėja apie baltarusių keliamas grėsmes
-
Kariuomenės vadas: artimiausiu metu tiesioginės karo grėsmės Lietuvai nėra
Rusijos karo mašina
Kaip nurodoma šiųmečiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje, bet taip pat
ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai Baltijos jūros regione.
Svarbiausi akcentai: Rusija
- Tikėtina, kad Rusija artimoje perspektyvoje turės išteklių ir tęsti karą Ukrainoje, ir palaipsniui plėsti savo karinius pajėgumus Vakarų strategine kryptimi.
- Rusijos karo pramonė sugebėjo prisitaikyti prie sankcijų, tačiau struktūrinės ekonomikos spragos mažins jos atsparumą staigiems sukrėtimams ilgalaikėje perspektyvoje.
- Kremlius kuria įvaizdį, kad valdantysis režimas ir jo politika yra visuotinai palaikoma. Jėgos institucijos ir propagandos aparatas išlieka lojalūs Kremliui.
- Santykiuose su Vakarais svarbiausias Rusijos tikslas – trikdyti paramą Ukrainai, to siekiama šantažu ir grasinimais. Santykiuose su globaliųjų Pietų valstybėmis Rusija siekia suburti antivakarietišką koaliciją ir įtvirtinti savo įtaką kaip tokios koalicijos lyderė.
Karas Ukrainoje pamažu virsta užsitęsusiu konfliktu, kuriam reikalingas vis didesnis Rusijos ginkluotųjų pajėgų įsitraukimas.
Siekdama patenkinti fronto poreikius ir kompensuoti nuostolius, Rusija į Ukrainą masiškai siunčia Sausumos pajėgų karius ir kovos techniką – net iš regionų, kurie yra arčiausiai NATO.
Dėl to Baltijos jūros regione Rusija yra priversta naudoti kitus komponentus (oro ir jūrų) ir branduolinio ginklo pajėgumus, kad pademonstruotų savo karinį potencialą ir atgrasymą.
Pavyzdžiui, 2023 metais pirmą kartą vyko „Kalibr“ raketų sistemomis
ginkluotų kovos laivų kovinė tarnyba Ladogos ežere, tikėtina, siekiant
demonstruoti nepasitenkinimą Suomijos naryste NATO.
Be to, pernai buvo fiksuoti net penki Rusijos sunkiųjų bombonešių
Tu-22M3 skrydžiai virš Baltijos jūros, 2022 metais tokių skrydžių nebuvo vykdoma.
2023 metų vasarą V.Putinas ir A.Lukašenka viešai pareiškė apie Rusijos
nestrateginio branduolinio ginklo (NSBG) dislokavimą Baltarusijos teritorijoje.
Rusijos branduolinis ginklas Baltarusijoje
- NSBG pajėgumą sudaro keli esminiai elementai: branduolinio ginklo saugojimą užtikrinanti infrastruktūra; nešėjai – ginklų sistemos, parengtos naudoti NSBG; Ginkluotųjų pajėgų personalas, parengtas ir apmokytas panaudoti NSBG; NSBG kovinės galvutės.
- Baltarusijoje vykdomi darbai atnaujinant ir įrengiant branduoliniam ginklui saugoti skirtą infrastruktūrą.
- Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose yra du pagrindiniai galimi NSBG nešėjai: šturmo lėktuvai Su-25, dislokuoti šalia Lietuvos esančioje Lydos aviacijos bazėje, ir raketų kompleksai „Iskander“, dislokuoti centrinėje Baltarusijos dalyje, Asipovičuose.
- Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų personalas rengiamas dirbti su NSBG. Tai reiškia, kad Baltarusijoje yra realiai kuriamas pajėgumas, leidžiantis panaudoti branduolinį ginklą.
- Tačiau branduolinio ginklo kontrolė Baltarusijos teritorijoje išliks Rusijos rankose. Rusija naudosis Baltarusijos teritorija ir personalu, bet pati spręs dėl NSBG panaudojimo.
- NSBG dislokavimas Baltarusijoje tik dar labiau ją susaistys su Rusija ir didins pastarosios pasiryžimą išsaugoti Baltarusijos kontrolę bet kokia kaina.
Kaip pažymima vertinime, karas privertė pakoreguoti ir Baltijos
jūros regione Rusijos išvystytos A2/AD sistemos dalį – oro erdvės gynybos pajėgumus.
2023 metais rudenį Rusija perkėlė dalį Kaliningrade dislokuotų oro erdvės gynybos sistemų S‑400 į Rostovą prie Dono, tikėtina, siekdama sustiprinti oro erdvės gynybą pasienyje su Ukraina.
Dėl karo Ukrainoje ir Sausumos pajėgų trūkumo buvo pakoreguotas 2023 metų strateginių mokymų planas Baltijos jūros regione.
Nevyko žadėti mokymai „Zapad“ ir „Ščit Sojuza“.
Išskiriama ir tai, kad kariaudama prieš Ukrainą, Rusija jau pradėjo
vykdyti 2022 metų pabaigoje anonsuotą didelio masto Ginkluotųjų pajėgų reformą, kuri išplės Rusijos potencialą Baltijos
jūros regione.
„Ši reforma yra ilgalaikis projektas, pareikalausiantis daug resursų
ir užtruksiantis mažiausiai nuo kelerių iki dešimties metų.
Vienu metu vyksta du procesai – Rusija ir atkuria Ukrainoje patirtus
nuostolius, ir kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – nurodoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Karas Rusijai kainuoja kur kas daugiau, nei ji planavo.
Pirmąjį 2023 metų pusmetį karinės išlaidos viršijo visiems metams oficialiai numatytą sumą.
Tačiau Ginkluotųjų pajėgų finansavimas išlieka svarbiausias
Kremliaus prioritetas.
Šiemet kariniam biudžetui paskirta jau mažiausiai trečdalis biudžeto
lėšų (daugiau nei 10 trln. rublių, arba 102 mlrd. eurų).
Kremliaus tikslai Ukrainoje
- Daugiau nei dvejus metus agresiją prieš Ukrainą vykdanti Rusija nerodo jokio noro deeskaluoti situaciją.
- Nors Rusijai nepavyksta pasiekti savo užsibrėžtų operacinių tikslų, mažai tikėtina, kad Kremlius nuspręs jų atsisakyti.
- Artimiausi Rusijos tikslai išlieka keturių aneksuotų Ukrainos sričių (Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios) teritorijos užėmimas iki jų administracinių ribų.
- Ilgalaikis tikslas tebėra maksimalus Ukrainos valstybingumo silpninimas, jos neutralus statusas ir karinio potencialo sunaikinimas.
Tačiau, kaip pastebi mūsų žvalgybos institucijos, tikroji suma – neabejotinai didesnė, apimanti įslaptintus biudžeto išlaidų punktus.
„Karas, karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja
jėga, sutraukiančia šalies finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius kitų ekonomikos sričių sąskaita“, – sakoma AOTD ir VSD vertinime.
„V.Putino rinkimai“
Tariami prezidento rinkimai Rusijoje vis dar yra itin svarbus politinio gyvenimo įvykis, sakoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Pseudorinkimų reikia pačiam V.Putinui, kad jie pademonstruotų tariamą jo valdžios legitimumą ir visuotinį pritarimą režimo vykdomai politikai, skleistų režimo propagandą.
Organizuodamas rinkimus, režimas siekė, kad palaikymas Rusijos
lyderiui būtų ne mažesnis nei prieš tai buvusiuose rinkimuose ir už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių“, – rašoma dokumente.
Netikėtu iššūkiu pernai Kremliui tapo „Wagner“ maištas, su kuriuo pavyko susitvarkyti. Nors jėgos institucijos išliko lojalios V.Putinui, jis paneigė režimo naratyvą apie visuotinį palaikymą prezidentui.
Pasak mūsų žvalgybos institucijų, agresija prieš Ukrainą vis labiau tiesiogiai lemia Rusijos užsienio politiką.
Artimiausiais Rusijos partneriais tapo Iranas ir Šiaurės Korėja, tiesiogiai remiantys jos karinius veiksmus. Santykiuose su Vakarais
svarbiausias Rusijos tikslas esą yra trikdyti paramą Ukrainai.
Rusijai būtina plėsti bendradarbiavimą su globaliųjų Pietų
valstybėmis, kad būtų užtikrinti alternatyvūs prekybos ir logistikos keliai ir Rusija turėtų rinkų energetiniams resursams bei kitoms prekėms eksportuoti.
Verbuoja Lietuvos piliečius
Grėsmių vertinime pažymima, kad Rusijos žvalgybos tarnybų bandymai verbuoti keliaujančius į Rusiją Lietuvos piliečius darosi vis mažiau skrupulingi.
Rusijos žvalgybos pareigūnai bendradarbiauja su Rusijos migracijos tarnyba ir atlieka užsieniečių apklausas pasienyje, siekdami atsirinkti verbavimui tinkamus taikinius.
Tačiau pastaruoju metu daugėja atvejų, kai siūlymai bendradarbiauti yra pateikiami tinkamai neatsirinkus kandidatų arba neįvertinus užsieniečių noro bendradarbiauti.
„Taip pat neatsižvelgiama, kad šantažavimui panaudojamas pretekstas – Rusijos teritorijoje įvykdyti administraciniai nusižengimai (eismo
įvykiai ar dirbtinės situacijos, reikalaujančios teisėsaugos įsitraukimo) – dažnai nepakeičia bandomų verbuoti užsieniečių įsitikinimų arba neatsveria suvokiamos žalos, kurią keltų bendradarbiavimas su priešiškos šalies tarnybomis.
Be to, identifikuojami bandymai užverbuoti ne tik į Rusiją vykstančius asmenis, bet ir jų artimos aplinkos žmones. Toks verbavimo modelis lemia, kad apie mėginimus verbuoti Lietuvos žvalgybai pranešti yra
pasiruošę dar daugiau žmonių“, – nurodė AOTD ir VSD.
Mūsų tarnybų duomenimis, Baltarusijos žvalgyba veiklai prieš Lietuvą intensyviai naudojasi iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje, kurios pernai pasiekė didžiausią intensyvumą
nuo karo Ukrainoje pradžios.
Esą nors pasienyje atliekamų apklausų pirminis tikslas yra užkardyti neva iš Lietuvos kylančias grėsmes Baltarusijos režimui, jomis taip
pat naudojamasi žvalgybos informacijai apie Lietuvą rinkti ir asmenims, kurie turi galimybių Lietuvoje vykdyti žvalgybos veiklą, nustatyti.
Pasienyje žvalgybos darbuotojai tikrina asmenų mobiliuosius
įrenginius, kompiuterius, ieško kontaktų, socialinių tinklų paskyrų, fotografijų.
Nustatę asmenis, galinčius teikti Baltarusijos žvalgybos tarnyboms aktualią informaciją ar vykdyti kitas užduotis, ieško galimybių juos verbuoti.
Jei tokie asmenys nesutinka bendradarbiauti su
Baltarusijos žvalgyba, jų atžvilgiu gali būti naudojamas psichologinis spaudimas ir šantažas, pasinaudojant ar inscenizuojant
eismo įvykius, įstatymų, vizų taisyklių ar sienos kirtimo procedūrų pažeidimus.
Minima, kad pastaruoju metu fiksuojami itin agresyvūs Baltarusijos žvalgybos veiksmai prieš Lietuvos diplomatinės atstovybės Baltarusijoje darbuotojus: renkami duomenys apie jų ryšius,
įpročius ar juos kompromituoti galinti informacija.
Sulaikyti keli galimi šnipinėtojai
Praėjusių metų antroje pusėje sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su Baltarusijos žvalgyba.
Jiems pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo.
„Sulaikyti asmenys, labai tikėtina, vykdydami Baltarusijos žvalgybos
institucijos užduotis už atlygį rinko ir perdavė užsakovui surinktą informaciją. Nė vienas iš minimų asmenų neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, su tokia informacija nedirbo ir neturėjo galimybės jos rinkti.
Nors šių asmenų rinkta ir perduota informacija apie šalies ypatingos
svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus buvo neįslaptinta, šie duomenys padėjo Baltarusijos nedemokratinio režimo atstovams vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę“, – sakoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Esą tikėtina, kad Lietuvos piliečių užsienio žvalgybos institucijoms perduota informacija yra reikalinga tiek Baltarusijos, tiek Rusijos ginkluotosioms pajėgoms ruošiant potencialios karinės agresijos
prieš kaimynines valstybes planus.
Naudojasi baltarusių diaspora Lietuvoje
Baltarusijos režimas pagrindine grėsme laiko Vakarų valstybių ryšius su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis, joms teikiamą paramą, Ukrainoje ginkluotosiose pajėgose kariaujančius baltarusius.
„Siekdamos apsaugoti valdantįjį režimą Baltarusijos žvalgybos tarnybos plėtė žvalgybos veiklą užsienio valstybėse ir
stiprino kontržvalgybinį režimą šalies viduje.
Lietuva dėl joje įsikūrusių Baltarusijos opozicijos organizacijų ir sparčiai
didėjančios baltarusių bendruomenės yra vienas svarbiausių Baltarusijos žvalgybos taikinių, veikla prieš Lietuvą šiuo metu yra
itin intensyvi“, – pažymima Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Svarbiausi akcentai: Baltarusija
- Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą tapo itin intensyvi ir agresyvi.
- Rusija viešai remia tariamą A.Lukašenkos suverenumą kariniais ir saugumo klausimais, tačiau kartu kuria teisinį pagrindą ilgalaikiam kariniam buvimui Baltarusijoje.
- Reaguodamas į regioninę saugumo situaciją A.Lukašenka stiprina pajėgas, kuria naujus dalinius ir sulaukia beprecedentės Rusijos paramos ginkluote.
- Baltarusijos režimas išlaiko šalies kontrolę ir stabilią šalies ekonomiką. A.Lukašenkos režimas baigia reformuoti šalies politinę sistemą, siekia sudaryti demokratinio proceso ir pokyčių iliuziją.
Lietuvoje baltarusių diasporą sudaro daugiau nei 60 tūkst. Baltarusijos piliečių, per metus ji padidėja apie 15,5 tūkst. asmenų.
„Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės
institucijose. Galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir Ginkluotosiose pajėgose sistema.
Pastaruoju metu taip pat fiksuojama tendencija, kai Baltarusijos žvalgybos darbuotojai kontaktus su baltarusių diasporos atstovais
Lietuvoje mezga, siekia juos atnaujinti ir verbuoja nuotoliniu būdu šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis. Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti baltarusių diasporos atstovais Lietuvoje
žvalgybos informacijai apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir pačią baltarusių diasporą
rinkti“, – nurodė AOTD ir VSD.
Be to, kaip sakoma mūsų žvalgybos institucijų dokumente, baltarusių diasporos Lietuvoje didėjimas, be kontržvalgybinių grėsmių, kelia ir
kitų rizikų.
Pavyzdžiui, tarp šios diasporos atstovų yra radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų.
Atgarsio Lietuvos informacinėje erdvėje sulaukia litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – sekėjų vieši pareiškimai.
Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvos Respublikai.
Pasak Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo, dalis Lietuvoje gyvenančių litvinizmo sekėjų aktyviai skleidžia savo ideologines nuostatas socialiniuose tinkluose.
Įspėjama, kad platesnis šių nuostatų paplitimas baltarusių diasporoje Lietuvoje kenktų jų integracijai į šalies visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą.
O Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu, panaudodamas informacines atakas siekia skatinti priešpriešą tarp į Lietuvą atvykusių
baltarusių ir Lietuvos gyventojų.
Tarp baltarusių diasporos atstovų yra ir dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjų.
AOTD ir VSD dokumente nurodoma, kad 2023 metų antrojoje pusėje jie Lietuvoje inicijavo tarptautinio dešiniųjų ekstremistų grupių tinklo „Active Club“ baltarusiško padalinio kūrimą.
„Active Club“ yra JAV dešiniojo ekstremisto Roberto Rundo inspiruotas ekstremistinis judėjimas, kurio sekėjai dešiniojo ekstremizmo ideologijų propagavimą ir propagandos platinimą derina su kovos menais ir kita sporto veikla“, – sakoma vertinime.
Pačioje Baltarusijoje, kaip nurodoma, trečiaisiais Rusijos karo prieš Ukrainą metais režimas išlaiko šalies kontrolę ir stabilią ekonomiką.
Esą suvaldyti ir mažinti tarptautinių sankcijų Baltarusijai poveikį A.Lukašenka sugeba daugiausia dėl Kremliaus teikiamos finansinės
ir ekonominės paramos.
Reaguodamas į regioninę saugumo situaciją A.Lukašenka stiprina karines pajėgas ir kuria naujus dalinius.
Nors Rusija leidžia Minskui demonstruoti suverenumą kariniais-saugumo klausimais, Baltarusijoje vykdo savo karinę politiką.
Agentų ieško socialiniuose tinkluose
Kaip pažymima šių metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, Kinijos žvalgybos tarnybos turi ribotas galimybes rinkti informaciją ar tiesiogiai daryti įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje dėl reikšmingai sumažėjusių diplomatinės atstovybės pajėgumų ir nepalankaus kontržvalgybinio režimo.
Dėl šios priežasties Kinijos žvalgyba intensyvina pastangas rinkti žvalgybos informaciją ir plėsti agentų tinklą Lietuvoje, veikdama iš Kinijos teritorijos.
Svarbiausi akcentai: Kinija
- Intensyvėja Kinijos žvalgybos veikla prieš Lietuvą. Kinijos žvalgybos tarnybos vis intensyviau naudoja socialinius tinklus, plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus.
- Kinijos žvalgybos prioritetai – Lietuvos vidaus aktualijos, politinės takoskyros ir Lietuvos užsienio politikos kryptys. Labai tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje Kinijos žvalgyba sieks rinkti informaciją apie Lietuvos Respublikos prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimus.
- Kinijos komunistų partijos režimas, siekdamas savo strateginių tikslų, naudoja valstybines ir privačias įmones, universitetus, nevyriausybines organizacijas.
Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, vienas dažniausiai panaudojamų Kinijos žvalgybos tarnybų veiklos metodų yra kontaktų mezgimas su potencialiais taikiniais socialiniuose tinkluose.
Esą ieškoma asmenų, kurie turi tiesioginę prieigą prie jautraus pobūdžio informacijos arba platų kontaktų tinklą (valstybės tarnautojai,
politikai, žurnalistai, verslininkai, mokslininkai) ir galėtų būti išnaudojami kaip tarpininkai.
Anot mūsų žvalgybos, taikinių paieškai Kinijos žvalgyba aktyviai naudojasi socialiniu tinklu „LinkedIn“, nes jo vartotojai viešai apie save atskleidžia daug informacijos.
Be to, Kinija plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinės žvalgybos
pajėgumus. Su ja siejamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės reguliariai vykdo Lietuvos valstybės institucijų tinklų pažeidumų skenavimus, siekia įsiskverbti į jų tinklus siekdamos perimti informaciją ir duomenis.
„Pastaraisiais metais pasikeitė Kinijos žvalgybą dominančios informacijos poreikiai. Anksčiau Kinijos žvalgybą labiausiai domino informacija, susijusi su „penkių nuodų“ problematika (Taivanas, Honkongas, Tibetas, Sindziangas, Falun Gongas), Lietuvos vaidmeniu ES ir NATO, platesniais procesais šiose organizacijose.
Dabar pagrindiniu Kinijos žvalgybos tarnybų prioritetu tapo Lietuvos vidaus aktualijos, politinės takoskyros ir Lietuvos užsienio politikos kryptys. Labai tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje Kinijos žvalgyba sieks rinkti informaciją ir apie Lietuvos Respublikos prezidento, Seimo
ir Europos Parlamento rinkimus“, – nurodoma AOTD ir VSD vertinime.
Jame taip pat teigiama, kad Kinijoje panaikinus pandeminius ribojimus bei atnaujinus galimybę vykti į šią šalį verslo, mokslo, kultūrinių mainių tikslais didėja rizika, kad Kinijos žvalgybos tarnybos sieks megzti kontaktus su Lietuvos piliečiais jiems lankantis Kinijoje.
Taip pat vertinama, kad šios šalies žvalgyba gali siekti prieiti prie Lietuvos piliečių ir jiems lankantis ar atostogaujant trečiosiose šalyse,
ypač – Pietryčių Azijos valstybėse, kuriose Kinijos žvalgybos tarnybų veiklos neriboja griežtas kontržvalgybinis režimas.
Kaip bando daryti įtaką
Atskiras Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo skyrius skirtas įtakos veiklai prieš Lietuvą.
Įtakos veikla prieš Lietuvą
- Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą susilpnino Rusijai palankių judėjimų pozicijas Lietuvoje. Keletas prorusiškų visuomenės veikėjų Lietuvoje siekia kurti prorusiškas politines jėgas, tačiau šios iniciatyvos žlunga.
- Kibernetinių atakų efektyvumą didina nepakankamas dėmesys kibernetiniam saugumui.
- Nuo 2023 metų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos informacinėje erdvėje fiksuojamas informacinių atakų kiekybinis ir kokybinis pokytis. Informacinės operacijos pasižymėjo agresyvumu, jomis siekta paveikti šalių visuomenes ir trikdyti valstybės institucijų darbą. Tikėtina, kad Rusijos vykdoma informacinė politika agresyvės.
- Lietuvoje veikia keletas grupių, kurių atstovai vadovaujasi „suverenų“ judėjimo idėjomis. Labai tikėtina, kad artimoje ir vidutinėje perspektyvose Lietuvoje kils agresyviai nusiteikusių „suverenų“ konfliktų su valstybės institucijomis ir policijos pareigūnais.
Dokumente apžvelgiama ir platesnė tarptautinė situacija. Išskiriami keli krizių regionai.
Kaip pažymima Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, pasibaigęs Kalnų Karabacho konfliktas mažina Rusijos galimybes
panaudoti įtakos svertus prieš regiono valstybes.
Izraelio ir „Hamas“ konflikto eskalacija besinaudojantis Irano
režimas kelia grėsmę Vidurio Rytų regiono stabilumui.
Afrikos Sahelio regione plečiantis karinių režimų valdymui ir
didėjant nestabilumui sparčiai mažėja Vakarų šalių įtaka.
Dėl tarptautinio spaudimo malšinti įtampą Serbija ir Kosovas
tęsia dialogą, tačiau nėra pasirengę iš tiesų normalizuoti santykių
ir įgyvendinti susitarimų.
AOTD ir VSD dokumente nurodoma, kad islamistinio terorizmo grėsmė Europoje didėja dėl islamistinės propagandos, kuri suaktyvėjo po prieš islamo simbolius nukreiptų akcijų Europos šalyse ir atsinaujinus Izraelio ir „Hamas“ konfliktui.
Esą didėjančio radikalizmo apraiškų Lietuvos musulmonų bendruomenėje nepastebima, tačiau propagandos bei ideologijos
sklaida internete kelia savarankiškos asmenų radikalizacijos ir, neatmestina, išpuolių riziką Lietuvoje.
„Baltarusija ir Rusija toliau naudoja nelegalią migraciją kaip
politinio spaudimo įrankį prieš ES, toleruoja žmonių gabentojų
veiklą ir nelegalių migrantų tranzitą per savo teritorijas“, – pažymima mūsų žvalgybos institucijų dokumente.
