„Šiais metais reikia skolintis, kad pasiektume tuos 2 proc. – apie 30 mln. eurų papildomai pasiskolinti, kad galima būtų įvykdyti mūsų pažadą, kurį mes davėm tiek NATO, tiek kitiems savo sąjungininkams, kad pakliūtume į tą 2 proc. klubą“, – po susitikimo komentavo J.V.Žukas.
Neatmeta, kad bus naujas partijų susitarimas
Lietuva, anot jo, ir toliau sieks įgyvendinti krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus iki 2030 metų.
„Sutarėm, kad du metai į priekį laikomės grafiko ir susitarimo, kuris buvo pasiektas“, – teigė prezidento patarėjas, pridurdamas, kad vėlesnio laikotarpio Lietuvos ekonomiką prognozuoti sunku.
„Bet buvo sutarta, kad prie tos bus grįžta ir tas grafikas, kuris buvo sudarytas iki 2030 metų, jis galioja. [...] Paskui įvyks rinkimai, bus gal kažkoks naujas partijų susitarimas. Kol kas yra taip, kaip yra“, – svarstė J.V.Žukas.
Lietuva dvejus metus iš eilės rizikuoja neįvykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP, nors šį rodiklį pažadėjo pasiekti dar 2018-aisiais.
Šių metų gynybos biudžetas siekia 948 mln. eurų. Tokia suma buvo numatyta skaičiuojant, kad finansavimas krašto apsaugai sieks 2,01 proc. BVP. Tačiau išaugus ekonominėms prognozėms, Lietuva gynybai skiria 1,98 proc. BVP, rodo NATO skaičiavimai.
Panaši situacija buvo susidariusi ir pernai, tačiau Vyriausybei net ir paskyrus papildomus 21,5 proc. gynybai, 2 proc. ribos pasiekti nepavyko.
Parlamentinės politinės partijos, išskyrus socialdemokratus, sutarė iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.
Nauja technika
Paklaustas, kaip prezidentas Gitanas Nausėda vertina Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvą jauninti šauktinių į kariuomenę amžių, patarėjas atsakė, kad pozityviai.
„Nuo 18 iki 23 metų – čia yra visiškai protingas – gali būti – pasiūlymas, sprendimas atitinkamai. Šiek tiek metais pajauninam – nuo 19 iki 18 metų, ir šiek tiek sumažinam vyresnį amžių. Skaičius šaukiamųjų bus panašus“, – paaiškino J.V.Žukas.
Lietuva, kaip teigė prezidento patarėjas, sieks plėsti savo kariuomenės pajėgumus – įsigis 200 vienetų šarvuotų visureigių, rusiškus sraigtasparnius Mi-8 keis vakarietiškais.
„Ministerija planuoja įsigyti iki šešių daugiafunkcinių sraigtasparnių“, – nurodė J.V.Žukas.
Pirkimų sąraše – ir du minų paieškos laivai.
„Stiprinamos sausumos pajėgos, stiprinant manevrą, stiprinant ugnies galią“, – apie pajėgumų plėtrą kalbėjo posėdyje taip pat dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Krašto apsaugos sistemos biudžetas, anot jo, kitąmet turėtų siekti daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Ministras reiškė viltį, kad sutartis dėl 200 šarvuotų visureigių pirkimo iš JAV bus sudaryta spalio pabaigoje, sraigtasparnius Mi-8 naujais pavyks pakeisti 2024–2025 metais.
„Šiuo metu renkama informacija, kas gali pateikti atitinkamos platformos sraigtasparnius, tai yra, pagal keliamąją galią, pagal karių skaičių, pagal kainą, [...] apmokymo kaštai, paruošimas pilotų ir inžinierių. Dėl šių priežasčių šis projektas užima tam tikrą laiką“, – kalbėjo R.Karoblis.
Ministerija, anot jo, vykdo paieškos-gelbėjimo laivo pirkimo konkursą. Jis turėtų būti baigtas iki 2022 metų.
Dėl naudotų minų paieškos laivų pirkimo, R.Karoblio teigimu, deramasi su sąjungininkais. Kada jie tiksliai bus įsigyti, kol kas neaišku – tikimasi iki 2024 metų.
Svarstys dėl indėlio operacijoje „Įgimtas ryžtas“
Lietuva 2020–2021 metais sieks tęsti dalyvavimą 11-oje tarptautinių operacijų ir misijų, nutarė Valstybės gynimo taryba. Anot J.V.Žuko, valstybė svarstys didinti savo indėlį JAV vadovaujamoje, prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake ir Sirijoje nukreiptoje, operacijoje „Įgimtas ryžtas“.
„Dėl konkretaus Lietuvos indėlio, dalyvavimo šioje operacijoje bus glaudžiai konsultuojamasi su JAV ir kitais tarptautinių operacijų ir misijų sąjungininkais. Galutinius sprendimus dėl Lietuvos dalyvavimo priims Lietuvos Respublikos Seimas“, – dėstė jis.
