Generalinė prokurorė Nida Grunskienė 15min sekmadienį patvirtino, kad reaguodama į priverstinį lėktuvo nutupdymą Lietuvos teisėsauga sekmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl orlaivio užgrobimo ir priverstinio dingimo. Tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
„Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 100-1 str., 251 str. 4 dalį“, – sakė generalinė prokurorė.
-
Aviacijos ekspertai panašaus atvejo nepamena, pasidalino labiausiai tikėtinu scenarijumi
-
NATO reikalauja tyrimo dėl „pavojingo“ keleivinio lainerio nutupdymo Baltarusijoje
-
Reaguodama į Baltarusijos veiksmus Lietuva pradėjo tyrimą dėl orlaivio užgrobimo
-
Opozicijos atstovas: Baltarusijos valdžia grasino numušti „Ryanair“ lėktuvą
-
ES lyderiai aptars galimas griežtesnes sankcijas Baltarusijai
D.Žalimas: yra ką tirti
Konstitucinio Teismo pirmininkas, teisės profesorius Dainius Žalimas teigė, kad tiksliai teisiškai įvertinti Baltarusijos režimo veiksmų kol kas negalima dėl informacijos trūkumo, bet pirminė informacija leidžia teigti, kad yra pagrindo tyrimams pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybę už priverstinį dingimą ar persekiojimą politiniais tikslais.
„Norint preciziškai teisiškai vertinti, trūksta detalių, kaip visa tai vyko. Galima kalbėti galbūt apie tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimus. Kalbant apie konkrečius žmones, reikėtų ištirti, ar nėra tam tikrų nusikaltimų požymių“, – 15min sakė D.Žalimas.
Baltarusijoje vyksta masiniai politiniai persekiojimai ir čia tik vienas iš epizodų.
„Kalbant apie R.Protasevičių, gali būti analizuojamas priverstinis dingimas, jeigu jo likimas bus toliau nežinomas. Jį yra pagrobę valstybės pareigūnai tokiu būdu. Jeigu jo likimas kažkokiu būdu taptų žinomas, yra dar kita nusikalstama sudėtis – tai žmonių grupės persekiojimas dėl politinių motyvų. Baltarusijoje vyksta masiniai politiniai persekiojimai ir čia tik vienas iš epizodų. Iš to, ką žinome, yra pagrindo teigti, kad tirti yra ką“, – teigė teisininkas.
Šios veikos priskiriamos nusikaltimams žmoniškumui, todėl joms taikoma universali jurisdikcija – atsakomybėn galima patraukti ir už užsienyje įvykdytus nusikaltimus.
D.Žalimo teigimu, taip pat kyla klausimų dėl neteisėto laisvės suvaržymo, nes bent kuriam laikui buvo suvaržyta ir lėktuvu skridusių Lietuvos piliečių laisvė.
D.Žalimo teigimu, Baltarusijos veiksmų vertinimą kaip valstybinį terorizmą, kaip tai apibūdino Lietuvos ir Lenkijos vadovai, galima vertinti tik politiniu, ne teisiniu aspektu.
Surinkti įrodymus bus iššūkis
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius Justinas Žilinskas 15min tvirtino, kad prokuratūra pati priima sprendimą pagal kokį straipsnį kvalifikuoti veikas, tačiau remdamasis šiuo metu turima informacija, teisininkas išsakė abejones dėl pasirinktų straipsnių.
Baudžiamojo kodekso 100-1 str. numato atsakomybę už priverstinį dingimą, kai valstybės atstovas arba asmenys, veikiantys valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu, sulaikė, pagrobė asmenį ar kitaip atėmė jo laisvę ir kai atsisakoma pripažinti tokį sulaikymą, pagrobimą ar laisvės atėmimą, arba slepiamas dingusio asmens likimas ar buvimo vieta.
„Manau, kad bus tikrai nelengva ikiteisminiame tyrime, jei tai nueis toliau, parengti argumentaciją, nes ir viename, ir kitame straipsnyje yra nemažai specifikos. Pirmiausia, priverstinis asmenų dingimas susijęs su situacija, kai asmuo pagrobiamas, bet apie tai nežinoma. Kalbant apie šio žurnalisto suėmimą, nėra aišku, ar tai tikrai bus 100-1 straipsnio situacija. Bet, žinoma, kvalifikacijos gali keistis“, – 15min komentavo teisininkas.
Nebus lengva surinkti įrodymus ir pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame numatoma atsakomybė užgrobus orlaivį teroristiniais tikslais.
„251 straipsnio ypač 4 dalis gali kelti problemų, kadangi teroristinių tikslų įrodymas yra gana sudėtingas reikalas ir paprastai teroristinių tikslų priskyrimas yra skirtas fiziniam asmeniui, čia veiką įvykdė valstybės agentai greičiausiai“, – teigė J.Žilinskas.
„Manau, kad mūsų prokuratūros laukia daug darbo“, – pridūrė jis.
Teisininkas atkreipė dėmesį, kad panašūs tyrimai kitose šalyse užtruko labai ilgai, nes kita pusė nenori bendradarbiauti. Jis priminė virš Donbaso numuštą Malaizijos oro linijų lėktuvą.
Procesas, kaip ir visi teisiniai procesai, bus ilgas, bet vis tiek gerai, kad jis prasidėjo nieko nelaukiant.
„Procesas, kaip ir visi teisiniai procesai, bus ilgas, bet vis tiek gerai, kad jis prasidėjo nieko nelaukiant“, – pabrėžė pašnekovas.
Gali įsijungti ir kitos šalys
Tiesa, jis nesiryžo prognozuoti, kuo šis ikiteisminis tyrimas galėtų baigtis.
„Ikiteisminis tyrimas, jei nustatoma, kad yra padaromas nusikaltimas, tampa byla teisme. Nustatomi įtariamieji, vykdomi įvairiausi procesiniai veiksmai, surašomas kaltinamasis aktas ir jis perduodamas į teismą.
Toliau teisme visaip gali būti – Lietuva turi savo baudžiamojoje teisėje įtvirtinusi tai, kas vadinama universaliąja jurisdikcija, ir šitie abu nusikaltimai, pagal kuriuos pradėti ikiteisiminiai tyrimai, yra universaliosios jurisdikcijos nusikaltimai. Kuo baigsis, prognozuoti labai sunku, viskas labai priklauso nuo aplinkybių“, – kalbėjo teisininkas.
Anot jo, šią bylą turi teisę tirti ir kitos šalys, nes lėktuve buvo įvairių Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių, lėktuvas buvo subnuomotas Lenkijos kompanijoje.
„Jurisdikciją turi tie, kieno tai piliečiai, tas, kieno interesai pažeisti. ES šalys irgi gali pareikšti pretenzijas dėl jų piliečių sulaikymo oro uoste. Apskritai dėl to, kad buvo nutupdytas lėktuvas. Kaip sakiau, jei pasiremiame šitomis veikomis, tai universalioji jurisdikcija reiškia, kad bet kuri valstybė turi tokią galimybę“, – apibendrino teisininkas.
Sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridusiam „Ryanair“ lėktuvui Baltarusijos tarnybos nurodė dėl esą potencialios grėsmės lėktuvo salone leistis Minske. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas, siekiant suimti Baltarusijos žurnalistą , informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją Romaną Protasevičių.
