Kultūros paveldo departamentas (KPD) informavo, jog praėjusią savaitę vykusiame dvišaliame Lietuvos-Baltarusijos pasitarime nuspręsta kreiptis paramos iš Europos Sąjungos (ES) Bendradarbiavimo per sieną programos. Paraišką teiks Kėdainių krašto muziejus ir partneriai iš Baltarusijos.
KPD direktorė Diana Varnaitė tvirtina, kad Radvilų giminės palaidojimų kripta Nesvyžiuje yra vienas iš didžiausių vienos giminės mauzoliejų visoje Europoje.
„Šis svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų palikimas yra katalikiškosios Radvilų giminės šakos gyvenimo ir palaidojimų metraštis. Būtina apsaugoti kriptą nuo drėgmės, kuri naikina palaikus ir patį objektą, – tam yra reikalingas tolimesnis finansavimas“, – sako D.Varnaitė.
Susitikime dalyvavęs Baltarusijos ambasadorius Aleksandras Korolis pritarė paraiškos teikimui.
Radvilų mauzoliejus tyrinėjamas ir šiuo metu, KPD, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui bei Nesvyžiaus nacionaliniam istorijos-kultūros muziejui įgyvendinant jo pritaikymo lankytojams projektą. Jo metu pradėti vykdyti antropologiniai palaidojimų kriptoje tyrimai, polichrominiai tyrimai, nustatyta kriptos architektūrinė raida. Taip pat organizuojami bendri mokymai ir darbai.
Mokslininkų teigimu, su dviejų šalių istorija susijusioje Radvilų giminės kriptoje yra virš 70 palaidojimų. Didžioji dalis iš jų yra mumifikuoti, o rasti balzamavimo atvejai liudija Radvilų giminės kilmingą padėtį ir reikšmę Europoje. Palaidojimai taip pat yra svarbūs istoriniai šaltiniai, liudijantys apie žmonių gyvenimo būdą, jų ligas.
Tiriant 5 asmenų palaikus, pirmiausia tarp jų ketinama identifikuoti Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio palaikus. Rastas ir unikalus palaidojimo atvejis: audinio vyturais apvynioti moters palaikai, o dešinėje pusėje prie šlaunikaulio – organinis junginys, kuris veikiausiai gali būti širdis ir turėtų liudyti rytietiškas palaidojimo tradicijas arba sunkią ligą.
LDK didikų Radvilų mauzoliejų 16 amžiaus pabaigoje Nesvyžiuje įkūrė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis savo giminės palaidojimams.
18 amžiuje Mykolas Kazimieras Žuvelė Radvila giminės kapą pertvarkė: sienose priešais karstus įmūrijo memorialines lentas, įrengė altorių. Svarbūs mauzoliejaus pertvarkymo darbai buvo atlikti 1905 metais: sunykę karstai ir sarkofagai buvo sudėti į medinius futliarus ir užplombuoti, prie jų pritvirtintos lentelės su informacija. Manoma, kad tuo metu dalis palaikų galėjo būti sukeisti. XX amžiaus pirmojoje pusėje Nesvyžiaus Radvilų mauzoliejus nukentėjo nuo potvynių, karų. Sudėtingomis sąlygomis saugoti palaikai iki šių metų nebuvo rimčiau tyrinėti.
