„Šiuo dokumentu mes įsipareigojame kartu ieškoti veiksmingų ir ekonomiškai naudingų sprendimų vykdant pirkimus, o per juos stiprinti gynybos pajėgumas ir gilinti Latvijos bei Lietuvos kariuomenių operacinių pajėgumų suderinamumą“, – sakė krašto apsaugos ministras J.Olekas.
Pagal pasirašytą dokumentą, ministrai sutarė imtis bendrų veiksmų stengiantis sinchronizuoti tokios karinės įrangos, kaip oro gynybos ugnies valdymo centrai, prieštankinės raketos, trumpojo nuotolio priešlėktuvinės raketos ir kt. įsigijimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Tuo tikslu Lietuva ir Latvija keisis informacija apie savo gynybos pajėgumų vystymą ir savo įsigijimus. Siekiant palankiausių kontraktinių pasiūlymų, planuojama rengti ir bendrus susitikimus bei seminarus, kartu derėtis ir diskutuoti su gamintojais. Ketinama kartu dalyvauti su kitomis šalimis, institucijomis, organizacijomis, gamintojais rengiamuose seminaruose ir diskusijose.
„Šiandienos susitarimą galime laikyti vienu reikšmingesnių mūsų pastarojo meto bendradarbiavime, juo sutariame visokeriopai siekti, kad mūsų įsigijimai būtų sinchronizuoti. Tai ne tik padės ieškoti bendrų vardiklių bendradarbiaujant mūsų karinėms pajėgoms, bet ir sustiprins NATO atgrasymo ir gynybos priemones. Jis reikšmingas ir viso regiono mastu, nes tai sritis, kurioje dirbame tiek su Estija, tiek su Lenkija“, – sakė Latvijos gynybos ministras R.Bergmanis.
Pasak KAM, Lietuva ir Latvija jau yra įgyvendinusios sėkmingą bendro įsigijimo projektą 2013 metais. Tuomet Lietuva, Latvija ir Estija su Europos Sąjungos gynybos agentūra pasirašė susitarimą dėl bendro granatsvaidžių „Carl-Gustav“ amunicijos pirkimo.