Būdami įsitikinę, kad Lietuvos santykiai su Lenkija ir lenkų tauta mūsų valstybei turi išskirtinę istorinę, politinę ir ekonominę reikšmę ir matydami, jog jau kuris laikas dėl abiejose sienos pusėse tvyrančio nepasitikėjimo jie klostosi ne taip atvirai ir dalykiškai, kaip turėtų būti tarp valstybių, įvardijusių save strateginėmis partnerėmis, norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kas šiuos santykius galėtų neabejotinai pagerinti.
Lietuva ne kartą aukščiausiu lygiu yra deklaravusi siekį leisti Lietuvos piliečiams lenkams jų pavardes rašyti naudojant lenkiškas raides, tačiau iki šiol ši Lenkijos lietuviams jau seniai suteikta teisė Lietuvoje nėra įtvirtinta įstatymu.
Įteisinusi lenkiškų pavardžių rašybą, Lietuva pademonstruotų ne tik europinę valią ir supratimą, jog vardas bei pavardė yra piliečio privati nuosavybė, kurią valstybė yra įsipareigojusi gerbti Konstitucijoje, bet ir žengtų labai svarbų žingsnį, galintį užtikrinti glaudesnį abiejų valstybių ir tautų bendradarbiavimą.
Taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į nenormalią padėtį, susiklosčiusią Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyvenvietėse, kur gatvių vardai rašomi ne tik valstybine lietuvių, bet ir lenkų kalba.
Tokia padėtis, kai valstybė nei sugeba užkirsti kelią įstatymo pažeidimams, nei imasi būtinų sprendimų, kurie tautinei mažumai suteiktų Europoje įprastą, o Lenkijoje jau taip pat įgyvendintą teisę vietovių ir gatvių pavadinimus rašyti tautinės mažumos kalba, nei Lietuvai, nei jos piliečiams nėra naudinga.
Mes, J.Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo, pernai įkurto su tikslu gerinti santykius tarp dviejų valstybių ir tautų, valdybos nariai, sveikintume bet kuriuos Lietuvos valdžios sprendimus, leidžiančius pradėti tartis su Lietuvos piliečiais lenkais dėl šių dviejų įsisenėjusių problemų sprendimo.
Savo ruožtu, ragintume ir Vilniaus bei Šalčininkų rajonų savivaldybes, kurios, gavusios Seimo ir Vyriausybės patikinimus artimiausiu metu spręsti gatvių pavadinimų rašybos problemas, turėtų skelbti moratoriumą de facto egzistuojantiems lenkiškiems gatvių pavadinimams.
Dabartinė savivalė ir chaosas neprisideda nei prie pilietinės santarvės Lietuvoje, nei prie tarpvalstybinių santykių gerinimo.
Kreipdamiesi į Jus, valstybės, Seimo ir Vyriausybės bei diplomatijos vadovus, tikime, kad Jūsų valioje yra galimybė tai padaryti. Drauge reiškiame įsitikinimą, kad Lietuvos valstybei žengus šiuos žingsnius, tarpvalstybiniai santykiai su Lenkija įgautų naują, abiems šalims ir tautoms XXI amžiui būtiną pagreitį, padėtų Lietuvai geriau išreikšti ir apginti savo interesus tiek ES, tiek NATO, tiek ir pasaulyje.
Lietuvos J.Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos nariai: Adam Blaškevič, Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius, Gražina Drėmaitė, Paminklosaugos komisijos pirmininkė, Alvydas Jokubaitis, VU TSPMI profesorius, Sabina Karmazinaitė, VU TSPMI magistrantė, Herkus Kunčius, rašytojas, Lietuvos PEN klubo pirmininkas, Alvydas Nikžentaitis, valdybos pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vytautas Plečkaitis, Kovo 11-os akto signataras, Virginijus Savukynas, LRT žurnalistas, Zbigniev Siemenovič, Šalčininkų rajono ligoninės direktorius, Vygaudas Ušackas, Europos Sąjungos misijos Afganistane vadovas, Rimvydas Valatka, Kovo 11-os akto signataras, portalo „15 min.“ vyr. redaktorius, Tomas Venclova, profesorius, rašytojas, Renata Vidtman, radijo „Znad Wilii“ žurnalistė.
