Šiuo metu britai EP turi 73 vietas – tiek pat, kiek Italija. Daugiau politikų atstovauja tik Vokietijai (96) ir Prancūzijai (94). Europarlamentarai nusprendė nė vienai šaliai nemažinti mandatų skaičiaus, priešingai, kai kurios gaus papildomai. 27 iš Jungtinės Karalystės mandatų atiteks pusei ES narių, kurioms jų trūksta atsižvelgus į gyventojų skaičių: Airijai, Austrijai, Danijai, Estijai, Ispanijai, Italijai, Kroatijai, Lenkijai, Nyderlandams, Prancūzijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai ir Švedijai.
Daugiausiai – 5 – papildomas vietas gaus Ispanija ir Prancūzija. Lietuvoje ir Latvijoje renkamų EP narių skaičius išliks toks pat – atitinkamai 11 ir 8, o Estijos atstovų padaugės nuo 6 iki 7. EP rinkimai Lietuvoje turėtų vykti 2019 metų gegužės 26 dieną.
Kai kurie Vokietijos atstovai piktinosi, kad toks mandatų perskirstymas neteisingas – jų šalis, palyginti su gyventojų skaičiumi, esą turi per mažai vietų.
„Vienas iš didžiausių iššūkių rengiant ataskaitą buvo nuspręsti, kaip elgtis su „Brexit“ palikimu, – pažymėjo viena iš ataskaitos apie naujos sudėties EP rengėjų lenkė Danuta Hubner. – Jautėme būtinybę reaguoti į faktą, kad išstoja didelė valstybė, taigi supratome mažesnio EP, kuris galėtų toliau dirbti ES piliečių gerovei, svarbą.“
Pagal ES sutartį, EP turi pateikti siūlymą dėl savo sudėties keitimo, o galutinį sprendimą turės vienbalsiai priimti Europos Vadovų Taryba. Naujoji sistema būtų taikoma tik Jungtinei Karalystei galutinai pasitraukus iš ES. Kol jos išstojimas nėra teisiškai patvirtintas, britai visose diskusijose (išskyrus kai kuriuos su „Brexit“ susijusius pasitarimus) dalyvauja lygiomis teisėmis.
Dar 46 po „Brexit“ likę mandatai sudarys rezervą ir galės būti panaudoti, jei ateityje į ES įstos naujų narių ar atsiras papildoma bendra europinė rinkimų apygarda. Konstitucinių reikalų komitetas yra nusprendęs, kad šioje šalių sienų neapribotoje apygardoje būtų renkama tiek narių, kiek valstybių sudaro Bendriją. Tai esą sustiprintų buvimo ES piliečiu jausmą ir europietišką tapatybę. Tiesa, tokiai reformai reikėtų vienbalsio Ministrų Tarybos pritarimo ir kad ją ratifikuotų visos ES narės.
Panašu, kad idėja apie bendrą Europos apygardą patinka ne visiems. EP posėdyje nuskambėjo įspėjimas, kad tai padėtų daug balsų gauti populistams, pavyzdžiui, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Prancūzijos Nacionalinio fronto atstovams.
ES sutartis numato, kad europarlamentarų skaičius negali viršyti 751 (įskaitant pirmininką). Joje taip pat apibrėžta, kad valstybei narei priklauso bent 6 mandatai, bet daugiausiai galima turėti 96 vietas. Šis klausimas laikomas gana jautriu, mat EP yra vienintelė Bendrijos institucija, renkama tiesiogiai gyventojų.
