Lino Linkevičiaus teigimu, nepageidaujamais paskelbtų asmenų veikla nesuderinama su diplomato statusu. Tokia formuluotė reiškia, kad Lietuva juos laiko Rusijos žvalgybos pareigūnais, dirbančiais su diplomatine priedanga.
„Ambasadoriui įteikėme notą, kad trys Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami nepageidaujamais asmenimis dėl veiklos, kuri nesuderinama su diplomato statusu“, – BNS sakė Linas Linkevičius.
Jo teigimu, išsiunčiami asmenys turės iš Lietuvos išvykti per savaitę.
Valstybės saugumo departamento teigimu, šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje.
Solidarizuodamosi su britais 14 ES šalių vienu metu – apie 16 valandą Lietuvos laiku – paskelbė išsiunčiančios apie 30 Rusijos diplomatų. Tai patvirtino ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Tiesiogiai laikantis praėjusią savaitę priimto Europos Vadovų Tarybos sprendimo reaguoti į Rusiją koordinuotai, šiandien jau 14 ES narių nusprendė išsiųsti Rusijos diplomatus“, – sakė D.Tuskas per spaudos konferenciją Varnoje, Bulgarijoje.
„Papildomos priemonės, daugiau išsiuntimų, neatmestina artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“, – pridūrė jis.
Vokietija, Prancūzija, Kanada ir Lenkija išsiunčia po keturis Rusijos diplomatus, Čekija – tris, Latvija ir Estija – po vieną, Danija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai – po du, Ukraina – net 13.
„Reaguodama į cinišką cheminę ataką Solsberyje Ukraina, solidarizuodamasi su mūsų britų partneriais ir transatlantiniais sąjungininkais ir koordinuodama veiksmus su ES šalimis, nusprendė išsiųsti 13 Rusijos diplomatų iš tų nedaugelio, kurių dar liko (Kijeve)“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parašė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
JAV taip pat paskelbė, kad iš Amerikos išsiunčiama net 60 rusų diplomatų. 48 iš jų – ambasados Vašingtone darbuotojai, dar 12 dirba Rusijos atstovybėje Jungtinėse Tautose. Be to, uždaromas Rusijos konsulatas Sietlo mieste.
Vienas aukšto rango administracijos pareigūnas nurodė, kad JAV tebedirba daugiau nei 40 žinomų Rusijos žvalgybos darbuotojų, tačiau pastarasis žingsnis turės didelės įtakos Maskvos informacijos „rinkimo pajėgumams“.
Rusija jau spėjo paskelbti, kad atsakys irgi išsiųsdama 60 JAV diplomatinio korpuso atstovų iš šalies.
Į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas po susitikimo patvirtino, kad Maskva reaguoja tuo pačiu – irgi išsiunčia tris Lietuvos diplomatus iš Rusijos.
„Veiksime abipusiu principu ir padarysime tą patį, ką padarė Lietuvos pusė“, – žurnalistams sakė ambasadorius A.Udalcovas.
Pirmadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pažymima, kad didžiausias grėsmes Lietuvai kelia Rusijos žvalgybos tarnybos – Užsienio žvalgybos tarnyba, Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba ir Federalinė saugumo tarnyba.
Šios tarnybos priedangai naudojasi diplomatinėmis atstovybėmis Lietuvoje. Su žvalgyba susiję asmenys sudaro trečdalį diplomatinio personalo.
Verbavimui tokie asmenys naudoja šantažą ir provokacijas, vis dar pasitaiko gąsdinimų apie Rusijos archyvuose esančios įslaptintos informacijos paviešinimą. Dažnai taikomasi į lietuvius, vykstančius į Kaliningrado sritį.
Plečia juodąjį sąrašą
Užsienio reikalų ministerija taip pat inicijavo dešimčių Rusijos piliečių įtraukimą į juodąjį sąrašą. Jame esantiems asmenims draudžiama atvykti į šalį.
„Pasiūlėme Vidaus reikalų ministerijai papildyti vadinamąjį Magnickio sąrašą dar 21 asmeniu.
Remdamiesi Lietuvos institucijų ir sąjungininkų informacija taip pat kreipėmės į Migracijos departamentą, siūlydami uždrausti dar 23 asmenims atvykti į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui“, – teigė ministras.
Lietuva 49 asmenų vadinamąjį Magnickio sąrašą paskelbė sausio mėnesį. Į jį įtraukti Rusijos piliečiai, kuriems dėl žmogaus teisių pažeidimų ir pinigų plovimo uždrausta atvykti į Lietuvą.
Lietuva ir kai kurios kitos ES šalys Rusijos diplomatus išsiunčia reaguodama į Didžiojoje Britanijoje įvykdytą buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga.
ES vadovai praėjusią savaitę paskelbė pareiškimą, jog labai tikėtina, kad atsakomybė dėl šio išpuolio tenka Rusijai ir kad nėra kito įtikinamo paaiškinimo.
„Mes aiškiai parodome, kad netoleruojame tokių veiksmų. Tai nėra paprastas teisės pažeidimas – pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo panaudotas cheminis ginklas prieš civilius. Situacija ypatinga ir reikalauja ypatingo atsako“, – BNS sakė ministras.
Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai rašoma, kad tokį žingsnį žengusios Europos šalys „siekia išardyti Rusijos žvalgybinius tinklus Europoje, stiprinti šalių saugumą ir atsparumą priešiškai veiklai“.
