Nors šiemet, priešingai nei pernai, naujieji sutinkami ne karantine, dėl viruso rizikos kai kurie Lietuvos miestai ėmėsi priemonių, kad žmonių susibūrimai nebūtų masiniai.
Vilniuje ant arkikatedros varpinės bokšto penktadienio vakarą nušvito speciali vaizdo projekcija. Sostinės valdžia atsisakė organizuotų fejerverkų, motyvuodama žmonių sveikata ir gyvūnų gerove.
Švenčiančių žmonių vidurnaktį miesto centre išties susirinko mažiau nei priešpandeminiais metais. Tačiau įvairiuose miesto rajonuose dangų, kaip įprastai, nušvietė gyventojų leidžiami fejerverkai.
Fejerverkų šiemet neužsakė ir Alytus, Birštonas bei Neringa.
Kaunas miestiečius fejerverkais planavo džiuginti septyniose skirtingose vietose, bet paskutinę minutę tokių planų atsisakė dėl lietaus ir rūko.
Fejerverkų dėl itin tiršto rūko jau vakare nusprendė atsisakyti ir Palanga.
Krizių metai
2021-aisias Lietuva dorojosi su dar nematyta krize pasienyje su Baltarusija, kilo įtampa santykiuose su Kinija dėl Taivano atstovybės atidarymo, pandemija paaštrino įtampas visuomenėje, kurias iliustravo riaušės prie Seimo, o metų pabaigoje užfiksuotas rekordinis kainų augimas.
„Noriu padėkoti, tarti ačiū tiems, kurie šį išbandymų kupiną laikotarpį drąsino vieni kitus, telkė bendruomenes, nuoširdžiai stengėsi padėti kitam, dažnai visiškai nepažįstamam žmogui. Kiekvienas atskirai ir visi kartu mes dar kartą parodėme Lietuvos galią“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Praėjusių metų sutikime vilties spindulį dėl pandemijos suteikė vakcinacijos pradžia, tačiau nauja omikron atmaina ir gana vangus pažeidžiamų grupių skiepijimas kol kas neleidžia drąsiai prognozuoti pandemijos pabaigos.
Žengiant į naujuosius ėmė pamažu įsibėgėti diskusijos, ar artimiausiais mėnesiais Lietuvai pavyks išvengti naujos viruso bangos, kuri stebima Vakarų Europoje. Vyriausybė neatmeta galimybės, kad artimiausiais mėnesiais gali būti įvestas griežtas, bet trumpas karantinas.
Kita vertus, pirminiai duomenys apie lengvesnius simptomus susirgus omikron atmaina skatina prognozes, jog tai gali būti pandemijos pabaigos pradžia.
Bendra Lietuvos ekonomikos būklė taip pat nebloga – ūkio augimas šiemet galėjo siekti beveik 5 proc., kitąmet ekonomika gali stiebtis tarp 3 ir 4 procentų, didėja algos ir pensijos.
Vis dėlto sutikdami naujuosius, žmonės taip pat su nerimu stebi augančias kainas – prieš kelias dienas paskelbta, kad metinė infliacija viršijo 10 procentų. Tam daugiausia įtakos būsto, vandens, elektros, dujų kainos, smarkiai brango ir maisto produktai.
Rūpesčių kelia ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino manevrai. Artimiausias mėnesis turbūt parodys, ar jo sutelkti Rusijos kariai užpuls Ukrainą, ar atsitrauks, Maskvai reikalaujant derybų su JAV.
