Kasmet tai sudarytų ne mažiau kaip po 12 proc. viso gynybos biudžeto. Lyginant su anksčiau buvusiomis ambicijomis – jos padidintos net penktadaliu.
„Kokybiškai pasikeitęs požiūris į pajėgumų plėtrą lemia ir kompleksinį požiūrį į ginkluotės projektus, todėl krašto apsaugos sistemai įsigyjant naujas moderniausias ginkluotės sistemas kartu yra perkama ir jai reikalinga amunicija, o kartu plečiama ir jų laikymo, aptarnavimo ir sandėliavimo infrastruktūra“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministras pažymi, kad karinių atsargų kaupimas yra vienas svarbiausių pastarųjų metų prioritetų, kuriam Krašto apsaugos ministerija kasmet skiria vis daugiau dėmesio ir asignavimų.
Tai susiję ne tik su įtempta saugumo situacija regione, bet ir su itin sparčiai vykstančia Lietuvos kariuomenės modernizacija: perkamos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS, raketinės salvinės sistemos HIMARS, pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, šarvuotieji visureigiai JLTV, haubicos PzH2000 ir „Ceasar“, koviniai dronai ir kiti pajėgumai.
Krašto apsaugos ministerija ypač didelį dėmesį karinėms atsargoms kaupti skyrė praėjusiais metais, kai drastiškai pasikeitė geopolitinė situacija. 2022-ieji karinių atsargų kaupimo srityje buvo rekordiniai metai, kai karinėms atsargoms įsigyti buvo skirta beveik penktadalis gynybos biudžeto (net 18,3 proc.), skaičiuojant su metų eigoje papildomai gautais asignavimais.
Palyginimui, 2021 m. tam buvo skirta 17,7 proc., o 2020 m. – 11,2 proc. gynybos biudžeto. Šiemet karinėms atsargoms numatyta skirti apie ketvirtį milijardo eurų (13,4 proc. gynybos biudžeto), o tai yra du kartus daugiau lyginant su 2020 metais (115,6 mln. Eur).
Didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudaro amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos. Didžiąją dalį Lietuvos kariuomenei perkamos amunicijos – net tris ketvirtadalius – sudaro pagrindiniai mūšio šaudmenys (angl. battle decisive munition, BDM), kuriems didelį dėmesį skiria NATO.
Įsigyjant karines atsargas pirmiausia įvertinama tai, kad dalis jų būtų skirta kasdieniam karių rengimui, t. y. mokymams ir pratyboms, tačiau didžioji karinių atsargų dalis yra kaupiama.
