Lietuva solidarizuojasi su Ukraina
Lietuva priėmė tokį sprendimą, solidarizuodamasi su beprecedentę Rusijos karinę agresiją patiriančia Ukraina.
Lietuva pasmerkė Rusijos karinę invaziją ir išreiškė visišką palaikymą Ukrainai, kuri šiuo metu kovoja su Rusijos režimo pradėtu brutaliu karu prieš suverenią valstybę. Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai dalyvauja, planuojant ir vykdant karinę invaziją prieš Ukrainą, keldamos grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos saugumui.
Rusijos vykdomi kariniai išpuoliai prieš civilius, civilinės paskirties objektus, ligonines, mokyklas, gimdymo namus, kultūrinius objektus yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui.
Lietuva ragina Rusiją grįžti į tarptautinės teisės vėžes, sustabdyti kruviną karą ir civilių kančias, išvesti okupacinę kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija neskelbia, kokiems Rusijos diplomatams nurodė išvykti.
Latvija ir Estija išsiunčia po tris diplomatus
Latvija išsiunčia iš šalies tris Rusijos ambasados darbuotojus dėl veiklos, prieštaraujančios jų diplomatiniam statusui. Apie tai pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, kurį cituoja Latvijos portalas tvnet.lv.
„Nusprendžiau iš Latvijos išsiųsti tris Rusijos ambasados darbuotojus. Sprendimas priimtas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir šių asmenų veiklos nesuderinamumo su diplomatiniu statusu. Tai yra koordinuotas Baltijos šalių veiksmas“, – paskelbė E.Rinkevičius.
Taip pat tris diplomatus išsiunčia ir Estija.
Estijos užsienio reikalų ministerijos politikos reikalų vicekancleris Reinas Tammsaaras, kuris Rusijos ambasadoriui įteikė diplomatinę notą, pabrėžė, kad šių asmenų veikla Estijoje prieštarauja Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių, todėl jie turi išvykti iš Estijos per 72 valandas. Visi trys išsiunčiami Rusijos diplomatai tiesiogiai ir aktyviai dalyvavo kenkdami Estijos saugumui ir skleisdami propagandą Rusijos kariniams veiksmams pateisinti, rašo Estijos portalas postimees.ee.
Bulgarija išsiunčia 10 Rusijos diplomatų
Bulgarijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė išsiunčianti 10 Rusijos diplomatų dėl tarptautinės diplomatinių santykių konvencijos pažeidimų.
Ministerijos pavartota formuluotė dažnai pasitelkiama šnipinėjimo veiklai įvardyti.
Anksčiau šį mėnesį Sofija dėl panašių priežasčių išsiuntė kitus du rusų diplomatus.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, jog šalis „atitinkamai sureaguos į visus nepagrįstus Rusijos diplomatų išsiuntimus“.
Dalis Rusijos ambasados darbuotojų Lietuvoje ne kartą įtarti šnipinėjimu
Už nesuderinamą su diplomato statusu veiklą Rusijos ambasados darbuotojai iš Lietuvos pastaraisiais metais išsiųsti nesyk.
Prieš metus, balandžio pabaigoje, persona non grata mūsų šalyje paskelbti du Rusijos diplomatai.
Anksčiau, 2018 metais, reaguojant į įvykius Jungtinėje Karalystėje, kai Solsberio mieste nervus paralyžiuojančia medžiaga apnuodytas buvęs saugumo agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra, trys Rusijos ambasados darbuotojai Lietuvoje paskelbti nepageidaujamais.
Mūsų šalis taip pasielgė kartu su būriu kitų Vakarų valstybių.
Tąsyk aiškinta, kad išsiųsdamos diplomatinėje priedangoje dirbančius su Rusijos žvalgybos tarnybomis susijusius asmenis šalys siekia išardyti šios valstybės žvalgybos tinklus Europoje.
Tada lygiai po tiek pat Lietuvos diplomatų, dirbusių Rusijoje, išsiuntė ir Maskva.
2018 metais skelbtame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo nurodyta, kad tuo metu žvalgybos veiklą vykdė trečdalis Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje.
Tam tikrų detalių apie tai, kaip kai kuriose srityse veikia Rusijos žvalgybininkai, dirbantys diplomatinėje priedangoje, paaiškėjo ir praėjusią kadenciją, kai Seime buvo tiriami tuometės parlamentarės Irinos Rozovos, dirbusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje, ryšiai.
Tarkime, su šia politike bendravęs buvęs Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas išsiųstas iš Lietuvos 2014 metais dėl šnipinėjimo.
Lietuvoje veikia ne tik ambasada
Kaip nurodoma Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos svetainėje, Rusijos ambasadoje Lietuvoje dirba 25 diplomatai. Vienas jų – trečiasis sekretorius – reziduoja Rygoje.
Tiesa, nurodomi tik diplomatai, apie kitą personalą viešų duomenų nėra.
Be Vilniuje esančios Rusijos ambasados, Klaipėdoje veikia šios šalies generalinis konsulatas.
Kaip matyti iš Rusijos generalinio konsulato Klaipėdoje interneto svetainėje skelbiamos informacijos, čia dirba penki diplomatai.
Kaip nurodė URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento atstovai, pastaruoju metu Lietuvoje dirbančių Rusijos Federacijos diplomatų skaičius keitėsi nežymiai.
Marijampolėje Rusija turėjo garbės konsulą – juo buvo dabar jau žlugusios „Arvi“ verslo imperijos įkūrėjas Vidmantas Kučinskas.
URM interneto svetainėje nurodoma, kad Marijampolėje vis dar yra Rusijos garbės konsulas, tačiau jokios kontaktinės informacijos nėra.
Gera kontržvalgybinė sistema
VSD savo ruožtu teigė nuolat stebintis žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą mūsų šalyje, užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnus, dirbančius Lietuvoje diplomatinėje priedangoje, siekdamas nustatyti galimas priešiškas Lietuvos interesams jų veiklos apraiškas.
„Paskutiniais metais informacija apie užsienio valstybių žvalgybinę veiklą diplomatinėse atstovybėse Lietuvoje yra pristatoma VSD metinėje veiklos ataskaitoje.
Šiemet viešą veiklos ataskaitą planuojama skelbti balandžio mėnesį, pernai ji skelbta gegužės mėnesį“, – sakoma departamento Strateginės komunikacijos skyriaus atsakyme.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad visos rizikos vertinamos labai rimtai, svarstomi įvairūs scenarijai.
„Tačiau Lietuvoje veikia gera kontržvalgybinė sistema, pasitikiu mūsų saugumo struktūromis. Todėl, sakykime, galutinio atsakymo į šį klausimą kol kas neturiu.
Vis tiek čia yra pirmiausia Lietuvos URM sprendimas. Laukiame sprendimų. Nes yra abipusiškumo principas ir kiti dalykai, viską reikia vertinti sistemoje“, – lakoniškai komentavo L.Kasčiūnas.
Mano, kad konsulatą reikėtų uždaryti
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius nesyk kalbėjo apie tai, kad Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje yra vienas svarbiausių šios šalies žvalgybų ardomosios veiklos centrų.
„Mano mintis yra paprasta – konsulatas turi būti uždarytas iš viso. Ne diplomatai iš jo išsiųsti, o išvis uždarytas. Visi kas domisi, čia nėra didelė paslaptis, žino, kad konsulatas Klaipėdoje yra pagrindinis Rusijos priešiškos, ardomosios veiklos prieš Lietuvą centras. Iš esmės net labiau negu pati ambasada. Aš nesakau, kad ambasada tuo neužsiima, aišku, kad užsiima, bet pagrindinis centras yra Klaipėdoje būtent šitas konsulatas.
Karo sąlygomis jį uždaryti yra mūsų nacionalinio saugumo klausimas. Apie kažkokius santykius su šita žudikų valstybe išvis nebėra jokios kalbos. Dėl to, kad mes patys būtume saugesni, mes jį turime uždaryti“, – įsitikinęs jis.
M.Laurinavičiaus teigimu, pavyzdžių dėl to yra.
Rusijai užpuolus Ukrainą Čekija uždarė du Rusijos generalinius konsulatus Brno ir Karlovi Varų miestuose. Taip pat savo diplomatines misijas Sankt Peterburge ir Jekaterinburge.
Apžvalgininkas sakė niekaip negalintis suprasti, kodėl to nepadaro Lietuva. Jis pasakojo kalbėjęsis su saugumo ekspertais, kurių nuomonė dėl to yra tokia pati.
Pasak jo, Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje užsiima kenkėjiška, ardomąja veikla prieš Lietuvą: nuo tiesioginių Rusijos agentų koordinavimo iki įvairių akcijų, priešiškų mūsų valstybei, žvalgybos veiklos.
„Yra daugybė tos veiklos, kuri vykdoma nematomai, buriamos įvairios antivalstybinės jėgos ir panašiai. Čia iš tiesų yra tikrai didžiulė didžiulė veikla, kuria tas konsulatas užsiima tikrai ne mažiau, o dažnai net labiau nei ambasada“, – komentavo jis.
Taip pat, M.Laurinavičiaus nuomone, reikėtų iki minimumo apriboti visų Rusijos ambasados darbuotojų, kurių ne visi turi diplomato statusą ir kurių esą neproporcingai daug, skaičių.
„Yra dėl ko, sakykime, nesiimti pačios griežčiausios priemonės – tai yra diplomatinių santykių nutraukimo, visų jų išsiuntimo iš Lietuvos. Bet apriboti darbuotojų, personalo skaičių iki kažkokio protingo minimumo.
Nes akivaizdu, kad atsakomosios sankcijos būtų Lietuvos atstovybėms ir ambasadai Maskvoje. Bet iki to, kiek mums to reikia, apriboti, manau, kad tą yra būtina padaryti dėl mūsų pačių saugumo“, – svarstė analitikas.
