Tai sakoma antradienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gynybos ministrų Arvydo Anušausko, Inaros Mūrniecės ir Hanno Pevkuro pasirašytoje deklaracijoje dėl oro erdvės išplėtimo NATO veiklai.
„Tai trijų Baltijos valstybių įsipareigojimas bendram darbui, tai susiję būtent su oro erdvės panaudojimu mūsų sąjungininkams, kadangi Baltijos valstybės, pavyzdžiui, aviacijos didelių pajėgų neturi“, – po pasirašymo ceremonijos žurnalistams sakė A. Anušauskas ir rodė žemėlapį, kaip Lietuva, Latvija ir Estija gali panaudoti savo oro erdvę bendroms reikmėms.
„Tai yra oro erdvės blokai, kuriuos galima bus naudoti treniruotėms, pratyboms, naudojant aviaciją, tačiau netrukdant civilinės aviacijos darbui“, – tvirtino krašto apsaugos ministras.
Deklaracijoje pažymima, kad NATO sąjungininkams suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai.
„Mes, pasirašiusios valstybės, įsipareigojame skatinti Baltijos šalių oro erdvės prieinamumą NATO oro veiklai ir užtikrinti aukščiausius skrydžių saugos standartus bei gerinti civilinį ir karinį Baltijos šalių bendradarbiavimą“, – teigiama dokumente.
Jame teigiama, kad oro erdvės prieinamumas yra vienas iš kertinių dalykų norint užtikrinti efektyvų nuolatinį oro ir priešraketinės gynybos išteklių dislokavimą.
„Mes, šį susitarimą pasirašančios šalys, pabrėžiame trišalius pasiekimus Karinės oro gynybos koncepcijoje, kuri leidžia NATO ir sąjungininkams užtikrinti bendroje NATO oro erdvėje tinkamą atgrasymą, padidina budrumą ir išplečia pratybų galimybes“, – tvirtina ministrai.
Baltijos šalys taip pat pakvietė NATO sąjungininkus įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį prie jo prisidedant savo pajėgumais.
„Skatiname nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį ir kviečiame tiek NATO, tiek sąjungininkes prisidėti savo pajėgumais siekiant šio tikslo. Tai reikštų judėjimą toliau stiprinant NATO oro gynybą“, – teigiama deklaracijoje.
Birželį NATO gynybos ministrai susitarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse. Jis turėtų pakeisti oro policijos misiją, kurią partneriai vykdo nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo Aljanso nare. Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva siekia, kad oro policijos misiją pakeistų oro gynybos misija.
Lietuvos krašto apsaugos ministro teigimu, be deklaracijoje nurodytų įsipareigojimų neverta kalbėti apie oro gynybos modelio įgyvendinimą.
„Tiesiog mūsų sąjungininkų aviacijai reikia kur nors treniruotis, turėtų pratybų vadinamuosius oro erdvės blokus, kur jie galėtų vykdyti savo užduotis“, – sakė jis.
Lietuva, Latvija ir Estija dar kartą patvirtino ketinimą artimiausiais metais didinti investicijas į gynybą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
A. Anušauskas atkreipė dėmesį, kad deklaracijoje Lietuva, Latvija ir Estija įsipareigojo 25 proc. padidinti oro policijos misijos finansavimą.
Anot jo, per dešimt metų Lietuva planuoja investuoti 142 mln. eurų į Šiaulių karinės oro bazės infrastruktūrą.
„Atkreipiame dėmesį į investicijų į šalies oro gynybą svarbą regioniniu mastu, įskaitant vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų pirkimus“, – teigiama dokumente.
Deklaracijoje Baltijos šalys pažymėjo bendrą ketinimą gerinti Lietuvos, Latvijos bei Estijos civilinį ir karinį bendradarbiavimą.
Latvijos ir Estijos gynybos ministrai I. Mūrniecė bei H. Pevkuras teigė, kad karas Ukrainoje kasdien demonstruoja, kokia svarbi yra oro gynyba.
„Ši deklaracija rodo, kad Baltijos šalys yra pasirengusios padaryti daugiau stiprindamos savo oro gynybą“, – teigė H. Pevkuras.
„Įvertinus esamas aplinkybes, ypatingai svarbu sustiprinti nacionalines ir bendras pastangas, kad būtų užtikrinta oro gynybos apsauga“, – sakė I. Mūrniecė.
