Pagal prarastas gyvybes, skaičiuojant milijonui gyventojų nuo pandemijos pradžios (diagrama Nr. 2), Lietuva Europoje užima trečią vietą nuo galo. Mirčių lyderio pozicija atitenka Bulgarijai (4936), antroje vietoje Lenkija (3643), trečioje – Lietuva (3473). 2020–2021 m. mažiausiai gyvybių, skaičiuojamų milijonui gyventojų, prarado Kipras (12), Danija (286), Suomija (455).
„Stebint viešąją erdvę susidaro įspūdis, kad Sveikatos apsaugos ministerija deklaruoja rūpestį koronavirusu, tačiau iki šiol nesukurtas specialus skyrius pandemijai įveikti ir nėra paskirti pagrindinių valstybės įstaigų, atsakingų už pandemijos valdymą, vadovai, pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, – teigia sveikatos sistemos analitikai. – Sveikatos apsaugos ministerija nepakankamai rūpinasi tokiomis ligomis kaip kraujotakos ir vėžio, kurios nuo pandemijos pradžios nusinešė daugiau mirčių negu koronavirusas“.
R.Buivydo ir G.Černiausko nuomone, susitelkti ties koronaviruso įveikimu trukdo ir netylančios valdžios kalbos apie sveikatos sistemos reformą. Tai, jų nuomone, primena karą dviejuose frontuose. „Ar prasminga kalbomis apie įstaigų jungimus, uždarymus, lovų skaičiaus mažinimus trikdyti medikus, kurie iš paskutiniųjų jėgų kovoja su pandemija? – klausia Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertai.
Jų nuomone, pateikta analizė paneigia dažnai viešai skelbiamus teiginius, kad Lietuva neturi galimybių geriau tvarkytis su pandemija. Vokietija, Švedija, Belgija ir Danija demonstruoja, kaip įveikti tą pačią pandemiją tokiomis pačiomis priemonėmis, kokias turi ir Lietuva.
