Savaitgalį Barselonoje daugiau nei pusantro šimto tūkstančių ispanų išėjo į gatves, kaltindami vyriausybę pamiršus pabėgėlius ir savo įsipareigojimus Europos Sąjungai juos gelbėjant.
2015-aisiais, pačiame migrantų krizės Balkanuose įkarštyje, kai kasdien per Viduržemio jūrą į Europą plaukė tūkstančiai migrantų, ES valstybės nutarė paskirstyti šią naštą. Ispanai prisiėmė atsakomybę per dvejus metus priimti apie 15 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos ir Irako, tačiau iki šiol sugebėjo perkelti tik apie tūkstantį.
Nemanau, kad apie nuobaudas galėtume šnekėti.
Tai ir įsiutino žmones.
Tokį įsipareigojimą, tik gerokai menkesnį, teko prisiimti ir Lietuvai – iš Graikijos ir Turkijos perkelti 1105 pabėgėlius. Tačiau aiškėja, kad Lietuvai įgyvendinti numatytą kvotą – beveik neįmanoma.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) žiniomis, per mėnesį mūsų šalis pajėgi perkelti iki 30 žmonių, todėl iki ES sutarties termino likus mažiau nei pusmečiui Lietuvai nėra šansų perkelti likusių aštuonių šimtų sirų ir irakiečių. O kaip tik praėjusią savaitę VRM delegacija lankėsi Graikijoje, todėl 15min aiškinosi, su kokiomis kliūtimis susiduria mūsų šalies institucijos, įgyvendindamos šį įpareigojimą, ir kas laukia jo neįvykdžius.
Pabėgėlių atranka – „ne turgus“
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas 15min teigė, kad glaudus bendradarbiavimas su Graikija yra ne be priežasties. Pastarosios šalies vadovybė leidžia Lietuvai išreikšti savo prioritetus, renkantis į šalį perkeliamus pabėgėlius.
„Mes turime prioritetą atsivežti šeimas, turinčias išsilavinimą, gebančias kalbėti rusų, anglų kalbomis. Na, tai nėra atrankos kriterijai, bet tai yra prioritetai. Ir jei graikai leidžia mums laikytis tų prioritetų, tai mes jų ir laikomės. Pagrindinis mūsų prioritetas yra visuomenės saugumas“, – sakė E.Misiūnas.
Pabėgėliai, pildydami prieglobsčio prašymą, taip gali teikti pirmenybę juos priimsiančioms šalims, tačiau didžioji dauguma pabėgėlių nė nenori būti Lietuvoje. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ir Europos migracijos tinklo atliktas tyrimas parodė, kad nė vienas iš 185 į Lietuvą perkeltų pabėgėlių nesirinko Lietuvos, prašydami prieglobsčio.
E.Misiūnas teigia, kad į stovyklas atvykę pareigūnai bendrauja su pabėgėliais ir bando įsitikinti jų pačių motyvacija persikelti ir įsikurti Lietuvoje, todėl šio fakto nereiktų sureikšminti.
„Tikslas yra tiems asmenis pateikti objektyvią informaciją apie Lietuvą. Kad jie žinotų – kur atvyksta, kokios žiemos yra, kokios kainos yra valstybėje, vidutiniai darbo užmokesčiai ir t.t. <...> Lietuva – ne Vokietija, ne Suomija, ne Prancūzija, o turėdami informacijos apie šias šalis jie sunkiai apsisprendžia. Bet jie didelio pasirinkimo neturi, tai – ne turgus“, – sakė ministras.
Kodėl perkeliama daugiau šeimų?
Etninių tyrimų instituto darbuotojas dr. Karolis Žibas aiškina, jog reikėtų labiau subalansuoto požiūrio renkantis pabėgėlius, o ne vien akcentuoti galimas grėsmes.
„Mūsų valstybė galvoja, kad pabėgėlių šeimos nekelia jokios fizinės grėsmės Lietuvos visuomenei, na, man labai sunku suprasti, kodėl vieniši asmenys gali kelti didesnę grėsmę. Kodėl vis dėlto nepagalvojus apie kitus indikatorius, vienišus asmenis, apie jų atranką, apie jų atvežimą čia ir integraciją? “, – svarstė K.Žibas.
Mokslininkas pastebi, jog tokia nuostata gali būti atsiradusi dėl to, jog Lietuvai pabėgėlius atrenka ne už integraciją, o tik už perkėlimą atsakinga institucija – Vidaus reikalų ministerija. Kitose šalyse į atrankos procesą yra įtraukiama ir už integraciją atsakinga institucija, ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Etninių tyrimų instituto mokslininkas siūlo į šį procesą įtraukti ne tik nevyriausybininkus bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistus, tačiau informuoti ir verslo atstovus bei mažiau orientuotis į pabėgėlių šeimas.
„Jeigu mes šiandien matome, kad verslo sektorius kuo toliau, tuo garsiau šneka apie tai, kad jiems trūksta darbo jėgos, reikėtų į vienišų asmenų atranką įtraukti ir darbdavius – verslo sektorių. Aš manau, kad šalia šeimų perkėlimo mums reikia šnekėti ir apie vienišų asmenų perkėlimą“, – sakė K.Žibas.
Migracijos eksperto teigimu, bet kuriuo atveju vienišų asmenų integracija yra greitesnė, o jų įsitraukimas į darbo rinką – ženkliai lengvesnis.
Pabėgo beveik du trečdaliai perkeltųjų
Iki šiol girdėjome tik apie išskirtines sėkmės istorijas, kai, pavyzdžiui, Antanas Guoga pasiūlė iš Graikijos pargabentam afganistaniečiui Basirui stogą virš galvos ir darbą.
Tuo tarpu už kitus į Lietuvą perkeltus migrantus kalba skaičiai.
Kaip skelbė VRM, per ilgesnį nei metų laikotarpį pagal ES programą į Lietuvą pavyko perkelti 254 pabėgėlius, tačiau net 142 iš jų pasirinko sprukti iš šalies. Tai reiškia, kad šalyje liko tik kiek daugiau nei trečdalis perkeltųjų.
Ministras aiškina, kad net ir pabėgę migrantai skaičiuojami Lietuvos naudai – jie priskiriami prie perkeltųjų pabėgėlių, nors pasprukę iš prieglobstį suteikusios šalies išmokų daugiau nebegauna.
„Jie yra laisvi žmonės – gavę pabėgėlio statusą, jie naudojasi teise tris mėnesius keliauti po visas ES šalis. Jeigu juos ir suranda Vokietijoje ar Prancūzijoje – po mėnesio skambina, kad suradome asmenis, kurie pas jus turi teisinį statusą. Tai nėra joks pažeidimas. Ir jie turi tokią teisę <...> pagal mūsų teisės aktus, kad jeigu mėnesį jisai yra išvykęs, išmokos sustabdomos“, – sakė ministras.
Išgyventi už 204 eurus ir mažiau
Viena iš priežasčių, kodėl į Lietuvą perkelti pabėgėliai laimės ieško svetur, itin mažos lėšos, kurios skiriamos į Lietuvą perkeltiems asmenims. Įsikūrimui – vienkartinė 204 eurų pašalpa, pragyvenimui kas mėnesį pabėgėlis gauna lygiai tokią pačią sumą, o po pusmečio ji dar sumažinama perpus – iki 102 eurų.
Didesnių išmokų pabėgėliams reikėtų, kadangi išgyventi miestuose jiems bus žymiai sunkiau nei Rukloje.
2015-aisiais buvo numatytos dvigubai didesnės sumos, tačiau prieš pat perkeliant pirmąsias irakiečių ir sirų šeimas Lietuva savo iniciatyva sumažino lėšas.
Migracijos eksperto teigimu, ši suma – per maža ir itin aktuali prieš pradedant įgyvendint pilotinį projektą, kuriuo planuojama pabėgėlius iškart apgyvendinti miestuose, aplenkiant Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
„Mes ir visos kitos nevyriausybinės organizacijos, Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisariatas kritikavo šį sprendimą sumažinti ir mes iki šiol jį kritikuojame. <...> Lygiagrečiai šiam projektui mums reikia pagalvoti apie pirminės sumos, kokia buvo numatyta 2015 metais, atstatymą. Tai nėra mano asmeninė, o absoliučios daugumos dirbančių nevyriausybiniame sektoriuje nuomonė“, – sakė K.Žibas.
Tiesa, SADM Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė 15min aiškino, jog nėra fiksuojama, kiek buvo sutaupyta ES lėšų, sumažinant išmokas, kadangi išmokų dydžiai buvo pakeisti prieš pradedant perkėlimą.
O, anot K.Žibo, didesnių išmokų pabėgėliams reikėtų, kadangi išgyventi miestuose jiems bus žymiai sunkiau nei Rukloje. Pabėgėlių centre paprasčiausiai reikia mažiau lėšų, o reikalingų socialinių ryšių pilotiniame projekte dalyvaujantys pabėgėliai turės dar mažiau nei Rukloje praėję integracijos etapą.
Efektyvesnis integracijos modelis
Kodėl toks svarbus šis SADM ir VRM paskelbtas pilotinis projektas? Nors tiesiai į didžiuosius šalies miestus turėtų būti perkelta tik apie 50 asmenų, K.Žibas aiškina, kad toks integracijos modelis – efektyvesnis.
„Aš manau, kad nebus lengva, bet mes matom iš kolegų Estijoje, Švedijoje ir Danijoje pavyzdžio, kad tokio pobūdžio integracija yra efektyvesnė“, – sakė K.Žibas.
Migracijos ekspertas mano, kad iki balandžio mėnesio laiko nėra daug, bet tikisi, kad šis projektas paskatins persvarstyti visą šalies integracijos politiką. „Aš pagalvoju, ar tokia Rukla (Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje, – 15min past.), kokia ji yra dabar, yra tikrai reikalinga?“, – svarstė K.Žibas.
Kvotų neįgyvendins ir kiti
Ministras neslepia, kad pabėgėlių integracijai Lietuvoje trūksta būtent efektyvumo, kadangi procesai užtrunka per ilgai, tačiau jis sako, jog šiuo klausimu Lietuva nėra išskirtinė, o neįgyvendintos ES kvotos jis nė kiek nesibaimina.
„Nemanau, kad apie nuobaudas galėtume šnekėti. Jei būtume vienintelė Europos Sąjungos šalis, neįgyvendinusi savo kvotos, tai tada, o dabar, matote, mes esame trečioje vietoje ES pagal atsigabentus migrantus iš Graikijos“, – sakė E.Misiūnas.
Pasak ministro, neįvykdžius įsipareigojimo techniškai reikėtų tikėtis tyrimo, tačiau vertinant realiai – šis terminas turėtų būti pratęstas. O visų institucijų padarytas progresas ir nuo balandžio išbandoma reforma ministrui teikia vilties.
„Matote, ir patys graikai kalba, kad mes išmokome truputį greičiau dirbti, atrandame technologijas, atsiranda darbuotojų įgūdžiai, atsiranda ir teisinis reguliavimas, pas mus Lietuvoje – taip pat. Migracijos departamento direktorius sakė, kad dabar dokumentus galėsime paruošti per porą savaičių, per trejetą. Anksčiau mažiausiai tris mėnesius užtrukdavo įvairiausios patikros. Proceso metu atsiranda įdirbis, atsiranda įgūdžiai ir jis įsisuks greičiau“, – sakė E.Misiūnas.
