„Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose Malyje planų nekeičiame. Kol kas nei Jungtinės Tautos, nei ES neperžiūrėjo operacijų planų, o Lietuva nepriims vienašališkų sprendimų atitraukti karius“, – sakoma ministerijos BNS pateiktame atsakyme.
„Visi sprendimai, susiję su dalyvavimu operacijose, priimami tik po išsamių konsultacijų su operacijose dalyvaujančiais sąjungininkais“, – pabrėžė ministerija.
Jos duomenimis, šiuo metu Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malyje „Minusma“ tarnauja 47 Lietuvos kariai, Europos Sąjungos (ES) karinėje mokymo operacijoje Malyje (EUTM Mali) – du kariai.
Lietuva praėjusių metų pabaigoje yra pritarusi, kad į Malį taip pat galėtų būti siunčiama iki 30 karių ir civilių dalyvauti Prancūzijos vadovaujamoje operacijoje „Takuba“ kovoti su tarptautiniu terorizmu, tačiau šioje užduoties grupėje Lietuvos karių šiuo metu nėra.
„Lietuva kviečiama dalyvauti šalių, dalyvaujančių operacijoje, politinėse konsultacijose, kurių pastarosios vyko penktadienį. Vienbalsiai sutariama, kad operacijos indėlis į kovą su tarptautiniu terorizmu turi būti tęsiamas, todėl sąjungininkai labai atidžiai vertina Malio karių vyriausybės veiksmus ir tariasi dėl tolesnių operacijos vykdymo galimybių“, – sakoma KAM komentare.
Anot jo, „Lietuva kiek galėdama prisidės prie būsimų sprendimų, taip kaip ir prisidėjo prie operacijoje dalyvaujančių šalių viešo pareiškimo dėl Malio karių vyriausybės nepagrįstų reikalavimų Danijai“.
Danija ketvirtadienį paskelbė, kad pradės neseniai dislokuotų maždaug 100 karių išvedimą iš Malio, sulaukusi atitinkamo Malio karinės vyriausybės reikalavimo.
Danų kariai buvo dislokuoti Malio Sachelio regione.
2020 metų rugpjūtį per perversmą į valdžią atėjusi chunta pareiškime, paskelbtame per valstybinę televiziją ir socialiniuose tinkluose, nurodė, kad danų kontingentas dislokuotas „be sutikimo“.
Maždaug 90 danų karių anksčiau šį mėnesį atvyko į Malį, kad prisijungtų prie Europos specialiųjų pajėgų kontingento, palaikančio šalies kovos su džihadistais operacijas.
