„Prisimindama 2005 metus, kada pasisėmusi patirties Lenkijoje, pradėjau kalbėti, kad Lietuvai reikia gyvybės langelių, ir įvertindama tai, koks buvo sunkus kelias, net trejus metus reikėjo kovoti, kad gyvybės langeliai būtų atidaryti pas mus, aš manau, jog nereikėtų skubėti jų uždaryti“, – BNS sakė ministrė.
Ji sakė suprantanti JT argumentus, kad suaugę našlaičiai neturi galimybės sužinoti, kas jų biologiniai tėvai, tačiau mano, kad teisė į gyvybę yra svarbesnė.
„Šiuo metu bent jau mūsų ministerijoje tas klausimas nesvarstomas“, – pridūrė ji.
Praėjusiais metais JT Tautų Vaiko teisių komitetas paragino šalis uždaryti gyvybės langelius. Komitetas išreiškė susirūpinimą ir gyvybės langelių buvimu Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį, kad juose leidžiama palikti vaikus, o tai pažeidžia vaiko teisę žinoti apie kilmę, jo biologinius tėvus, atimama teisė į giminaičių globą, pažeidžiamos tėvystės teisės. Pabrėžta, kad labai svarbu vaikui žinoti savo kilmę, o gyvybės langelyje palikto vaiko teisė žinoti tėvus suvaržoma.
Komitetas paragino Lietuvą ieškoti alternatyvų – gerinti socialines paslaugas, stiprinti darbą su besilaukiančiomis moterimis.
R.Šalaševičiūtė įsitikinusi, kad 2009 metais Lietuvoje įrengti pirmieji langeliai pasiteisino.
Teko jau dirbant ministre bendrauti su kūdikių namų direktorėmis, jų nuomone, gerai, kad gyvybės langeliai buvo įsteigti, jie tikrai išgelbėjo kai kurių kūdikėlių gyvybę
„Teko jau dirbant ministre bendrauti su kūdikių namų direktorėmis, jų nuomone, gerai, kad gyvybės langeliai buvo įsteigti, jie tikrai išgelbėjo kai kurių kūdikėlių gyvybę“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministrė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu nėra daug atvejų, kada kūdikis paliekamas nesaugioje aplinkoje. T ai leidžia teigti, jog gyvybės langeliai iš dalies tai yra priemonė, padedanti užkirsti kelią nelaimei.
R.Šalaševičiūtės teigimu, Lietuvoje užtenka šiuo metu veikiančių devynių langelių
„Manau, kad tikrai plėtra nėra reikalinga. Čekijoje atidaryta labai daug gyvybės langelių, bet jais pradėjo naudotis aplinkinių valstybių moterys, kurios nenori auginti pačios“, – BNS sakė ministrė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2009-2014 metais gyvybės langeliuose Lietuvoje palikti 35 kūdikiai. Daugiausia jų – trylika – rasta 2010-aisiais. Šiemet – vos keturi.
Kaip BNS informavo tarnyba, gyvybės langelyje dažniausiai paliekami ką tik gimę kūdikiai – nuo kelių dienų iki kelių savaičių amžiaus. Tačiau būta dviejų atvejų, kai palikti ir vyresni vaikai – vienerių metų ir septynių mėnesių bei aštuonių–devynių mėnesių.
Daugelis paliktųjų jau įvaikinti, keletą susigrąžino tėvai.
Pasak R.Šalaševičiūtės, palikusi kūdikį gyvybės langelyje motina per tris mėnesius gali kreiptis į kūdikių namus, kad susigrąžintų savo vaiką.
„Tačiau atvykus reikia padaryti DNR testus. Mokėti pinigėlius reikia patiems, kainuoja apie 1 tūkst. litų“, – tvirtino ministrė.
Jos žiniomis, buvo mamų, kurios neturėjo pinigų ir negalėjo pasiimti kūdikio.
Kūdikį gyvybės langelyje palikusiems tėvams baudžiamoji atsakomybė negresia.
Du gyvybės langeliai veikia Kaune, po vieną Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Alytuje, Tauragėje.
Gyvybės langelis – tai speciali kapsulė pastato sienoje. Iš gatvės į tą kapsulę įdėjus kūdikį, suveikia perspėjimo signalas. Asmens, šitaip palikusio kūdikio, niekas neieško.
