„Kreipimasis į Europos Komisiją gali būti tik tokiu atveju, jei yra identifikuojami labai aiškūs argumentai, kad yra neigiamas poveikis atskiroms sritims: žmonių gyvenimui, sveikatai ir taip toliau. Ūkio ministerija nerado tokių pagrindimų ir pasiūlė nesikreipti, o Vyriausybė tam pritarė pasitarime“, – BNS sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
Ūkio ministerija nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio srityse atlikto tyrimo rezultatus. Jo metu nebuvo nustatyta, kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema darytų neigiamą poveikį ūkio sektoriams bei turėtų neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Tyrimas buvo atliktas po to, kai pernai lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant Europos Sąjungos direktyvą dėl laiko leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi.
Ūkio viceministras Marius Skarupskas teigė negalįs pasakyti, kuriam laikui diskusijos šiuo klausimu baigėsi.
„Diskusiją vėl bet kada gali inicijuoti Seimo nariai“, – BNS sakė jis.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant ES direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.
Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
