2021 12 18

Lietuva organizuos lituanistinių mokyklų užsienyje mokinių pasiekimų vertinimą

Nuo ateinančių metų pradžios Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) organizuos užsienio lituanistinėse mokyklose užsienyje besimokančių mokinių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pasirašyta atnaujinta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pasirašyta atnaujinta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis / Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr.

Lituanistinėse mokyklose bus nustatomas mokinių lietuvių kalbos mokėjimo lygis, jiems bus išduodamas pažymėjimas, numato Seimo šią savaitę priimti Švietimo įstatymo pakeitimai.

Kaip pranešė ŠMSM, vertinti lietuvių kalbos pasiekimus ir gauti tai įrodantį dokumentą daugelį metų pageidavo lituanistinės mokyklos.

Anot ministerijos, lituanistinių mokyklų mokiniams pažymėjimas leis sklandžiau integruotis jiems grįžus į Lietuvą, mokytojams bus paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios.

Pažymėjimas taip pat suteiks papildomų galimybių stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, nes lietuvių kalbos mokėjimas būtų įskaitomas kaip užsienio kalbos mokėjimas.

Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai bus nustatomi pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, pripažįstamus daugelyje valstybių. Pagal šiuos metmenis nustatomi kalbos pradedančio vartotojo (A1 ir A2), savarankiško vartotojo (B1 ir B2) ir gero vartotojo (C1 ir C2) lygiai.

2022 metais kalbos lygio testai bus laikomi nuotoliniu/elektroniniu būdu, mokinys galės pasirinkti laikyti vieną iš šių lygio testų – A1-A2, B1 arba B2, o suaugusieji ir C1. Nuo 2023 metų numatoma organizuoti ir daugialygį kalbos testą.

ŠMSM taip pat pranešė, kad nuo 2023 metų Lietuva skirs finansavimą užsienyje veikiančioms lituanistinio švietimo įstaigoms išlaikyti.

Švietimo įstatymo pakeitimu numatyta, kad lituanistinio švietimo įstaigoms, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, iš Lietuvos biudžeto būtų skiriamos lėšos lituanistinio švietimo programoms vykdyti.

Pasak ŠMSM, skyrus finansavimą, lituanistinės mokyklos galės susimokėti už patalpų nuomą, už darbą mokytojams, nes daugelis jų dabar dirba savanorystės pagrindais.

Lėšos šioms reikmėms atitektų iš asignavimų, skirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Ši įstatymo nuostata įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos.

Ministerijos skaičiavimais, jeigu mokinių skaičius lituanistinėse mokyklose išliktų panašus, koks yra dabar, tam kasmet reikėtų apie 1,5 mln. eurų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.

Švietimo ir mokslo institucijų registre dabar užregistruotos 232 lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi apie 11,3 tūkst. užsienio lietuvių vaikų, dirba apie 1200 mokytojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis