Savo pranešime D.Radzevičius išsamiai pristatė įžeidimo ir šmeižimo veikų dekriminalizavimo Lietuvoje eigą, taip pat privataus kaltinimo bylų, susijusių su šiomis veikomis, proceso ypatumus. Akcentuota būtinybė dėl šmeižimo ir įžeidimo bylų dekriminalizavimo visame ESBO regione, pabrėžiant baudžiamųjų bylų dėl įžeidimo ir šmeižimo negatyvų poveikį žodžio ir saviraiškos bei žiniasklaidos laisvėms.
Visgi dabar, pasak D.Radzevičiaus, didžiausią iššūkį žodžio laisvei ir demokratijai turi karo propagandos ir nesantaikos kurstymas žiniasklaidoje, kuri nesilaiko tarptautinių profesionalios žurnalistikos ir žiniasklaidos standartų.
Iki šiol nesantaikos kurstymas net ir demokratinėse šalyse yra draudžiamas ir už tai baudžiama. Taip pat draudžiama platinti tokį turinį. Tačiau naujos komunikacijos formos ir platformos šiandien kelia esminį iššūkį ir teisiniam reguliavimui – nacionaliniam ir tarptautiniam. Todėl svarbu ieškoti naujų tarptautinių sutarimų minėtų grėsmių žodžio laisvei sprendimui.
2015 m. liepos 9 d. Vienoje ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič pasveikino Lietuvos sprendimą dekriminalizuoti įžeidimą bei taip pat iš nusikalstamų veikų sąrašo išbraukti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.
D.Mijatovič aktyviai sekė šių veikų dekriminalizavimą Lietuvoje ir 2013 m. dalyvavo Seimo surengtoje konferencijoje dėl šmeižimo bylų dekriminalizavimo. Anot ESBO atstovės, įžeidimo dekriminalizacija yra teigiamas žingsnis ir Lietuva turėtų toliau daryti reformas, kuriomis būtų pilnai dekriminalizuotas šmeižimas.
