Seimui antradienį vienbalsiai patvirtinus naują Kibernetinio saugumo įstatymą, penkerių metų strategija teikiama tvirtinti Vyriausybei.
„Strategija yra parengta. Ji šiandien ministro parašu iškeliauja Vyriausybei tvirtinti“, – BNS sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Strategijos projekte teigiama, kad pastaraisiais metais Lietuvoje daugėjo kibernetinių išpuolių prieš viešąjį ir energetikos sektorius, oro uostus, žiniasklaidos tarnybas, nacionaliniam saugumui svarbių objektų infrastruktūrą.
Strategijoje išskiriami penki tikslai – stiprinti kibernetinį atsparumą ir gynybos pajėgumus, efektyviau kovoti su nusikaltimais kibernetinėje erdvėje, skatinti kibernetinio saugumo kultūrą ir inovacijų plėtrą, plėtoti glaudesnį privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Antradienį priimtas naujas Kibernetinio saugumo įstatymas detaliai apibrėžia atskirų institucijų įgaliojimus kibernetinio saugumo srityje. Jo nuostatos suderintos su neseniai priimta Europos Sąjungos direktyva.
Seimo narys Mykolas Majauskas per Seimo posėdį atkreipė dėmesį, kad įstatymu išplečiamos policijos funkcijos tirti ir užkardyti kibernetinius incidentus, todėl jai gali prireikti daugiau paramos.
Už įstatymą balsavo visi 94 posėdyje dalyvavę Seimo nariai.
Netrukus taip pat turėtų būti priimtas atskiras įstatymas, kuris numatytų baudas įstaigų vadovams ir paslaugų teikėjams, nesilaikantiems kibernetinio saugumo reikalavimų.
Lietuvos žvalgybos tarnybos teigia, kad dauguma priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija.
Lietuvos Vyriausybė taip pat siekia imtis lyderystės stiprinti kibernetinius pajėgumus ES mastu. Lietuvos iniciatyva šią savaitę šešių šalių gynybos ministrai sutarė kurti greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.
