„Jau ir Lietuvą pasiekė 1,4 tūkst. vakcinų dozių nuo beždžionių raupų (...). Asmenis, kurie bus skiepijami, identifikuos ir juos skiepyti siųs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Anot jos, nuo gegužės Europoje fiksuota per 17 tūkst. užsikrėtimų šia liga.
SAM pranešime spaudai cituojama Europos sveikatos komisarė Stella Kyriakides (Stela Kirijakides) teigia, kad per Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatai situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA) visoms šalims narėms šiuo metu užsakyta daugiau nei 160 tūkst. vakcinos dozių, jos pirmą kartą apmokamos ES biudžeto lėšomis. Vėlesnes vakcinas Lietuva ir kitos šalys turės pirkti pačios.
Ministerija nurodo, kad gauta „Jynneos“ vakcina, kurią gamina Danijos bendrovė „Bavarian Nordic“.
Vakcina galioja iki 2025 metų, atidaryta pakuotė gali būti iki 12 valandų laikoma šaldytuve.
Skiepai – turėjusiems kontaktą
Viceministrės teigimu, bus skiepijami asmenys, turėję kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis, iki 4 dienų po kontakto ir ne vėliau nei 14 dienų po kontakto.
Bus skiepijami ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kurie, pavyzdžiui, konsultavo ar tyrė asmenis naudodami nepakankamas saugumo priemones.
Tai galės būti ir medikai, ir laboratorijų specialistai, taip pat bus vertinami su jais sąlytį turėję asmenys, šeimos nariai, kartu su užsikrėtusiais asmenimis bent 8 valandas keliavusieji lėktuvais, traukiniais, autobusais ar kitomis transporto priemonėmis.
Viceministrės teigimu, NVSC individualiai įvertins kiekvieną didelės rizikos sąlytį.
Asmeniui bus skiriamos dvi skiepų dozės, tarpas tarp jų – 28 dienos.
Ministerijos epidemiologė Galina Zagrebnevienė sako, kad buvimas patalpoje nuo „keletos minučių iki keletos valandų su asmeniu, kuris yra nutolęs per 2-4 metrus“ ar prasilenkimas su užsikrėtusiuoju prekybos centre „tikrai nėra didelės rizikos sąlytis“.
Pasak jos, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos organizacijos artimu sąlyčiu laiko kontaktą su užsikrėtusiojo beždžionių raupais oda, šašais, bendravimas veidu į veidą ilgą laiką, kuomet sveikas asmuo tiesiogiai liečia atviras sergančiojo beždžionių raupais atviras kūno vietas, be apsaugos priemonių tvarko žaizdas, gyvena viename namų ūkyje ir miega kartu vienoje lovoje.
Medikai, dėvintys apsaugos priemones ir besilaikantys visų atsargumo nurodymų, kai apžiūri ar slaugo ligonį, bus laikomi turėję mažos arba labai mažos rizikos sąlytį.
Didžiausia rizika – jauniems vyrams
G.Zagrebnevienės teigimu, vakcinavimo poreikis bus vertinamas individualiai ir, pavyzdžiui, jei asmuo buvo skiepytas nuo raupų iki 1980-ųjų, kai tokia vakcinacija buvo vykdoma, jam galės būti skiriama ir viena dozė vakcinos.
„Kaip skelbia PSO, didžiausia dalis tarp susirgusiųjų, virš 90 proc., yra jauni, 30-40 metų amžiaus vyrai, šiems asmenims rizika yra didžiausia. Tai yra vyrai, turintys neatsakingą socialinį elgesį, asmenys, turintys daug lytinių partnerių (...). Bendrai populiacijai beždžionių raupų rizika vertinama kaip nedidelė, maža arba labai maža“, – kalbėjo specialistė.
Be gydytojo siutimo, įtariant beždžionių raupus, šiuo metu galima kreiptis į penkias įstaigas, turinčias infekcinius centrus. Jie yra penkiuose didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – čia asmenys ir bus skiepijami. Taip pat įtariant ligą galima kreiptis dermatovenerologo konsultacijai.
„Nuo kada (bus pradėta vakcinacija – BNS) – nuo tada, kada turėtumėme naują beždžionių raupų atvejį“, – kalbėjo A.Bilotienė Motiejūnienė.
Lietuvoje iki šiol pranešta apie penkis susirgimus šia liga.
Vertins, kiek reikia dozių
Anot viceministrės, tikėtina, kad Lietuva toliau vakciną įsigis bendruose Europos Komisijos koordinuojamuose pirkimuose. Šią savaitę specialistai dar vertins, kiek dozių Lietuvai reikėtų, jei būtų nuspręsta išplėsti skiepijimo apimtis ir skirti skiepus rizikos grupėms ar visiems norintiems, kurie nebuvo skiepyti nuo raupų.
„Šiuo metu priešekspozicinė imunoprofilaktika Lietuvoje dar nebus taikoma, tačiau sprendimai ateityje galimi ir numatyti“, – sakė ji.
„Sprendimas tikriausiai nepriklausys nuo to, kiek turi būti susirgimų, kad jau galėtumėme pirkti. Šiandien svarstomas klausimas, koks kiekis būtų racionalus ir protingas, kad sudarytumėme galimybes savanoriškai asmenims vakcinuotis, jei jie nuspręstų, kad nori būti vakcinuoti šia vakcina“, – tvirtino A.Bilotienė Motiejūnienė.
Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau didesnė užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.
Daugiausia susirgimų – Europoje
Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, tačiau nuo ligos galima apsisaugoti skiepais.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo sausio pradžios pasaulyje nustatyta beveik 28 tūkst. beždžionių raupų atvejų, apie 16,5 tūkst. jų fiksuota Europoje. Iš viso pasaulyje registruota 41 tūkst. susirgimų beždžionių raupais.
SAM atstovų teigimu, sveikatos priežiūros įstaigose pasaulyje fiksuotas vos vienas užsikrėtimo atvejis.
PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
