Klimato kaitos susitarime visos šalys įsipareigoja imtis ilgalaikių veiksmų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką ir užtikrinti, kad pasaulinės temperatūros didėjimas būtų daug mažesnis nei 2 laipsniai.
Pasirašymo ceremonijoje kalbėdama prezidentė akcentavo Lietuvos patirtį – mūsų šalis yra aiškus pavyzdys, kad spartus ekonomikos augimas ir energetinis saugumas yra įmanomas, nedarant žalos aplinkai. Europos Sąjungos (ES) šalys yra įsipareigojusios iki 2030 metų ne mažiau kaip 40 proc. sumažinti į orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Lietuva šį tikslą smarkiai viršija ir šių dujų išmetimą į aplinką yra sumažinusi 58 procentais.
Europos Sąjungos šalys yra įsipareigojusios iki 2030 metų ne mažiau kaip 40 proc. sumažinti į orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Parašas po šiuo susitarimu reiškia kiekvieno iš mūsų įsipareigojimą gyventi atsakingiau, tausoti gamtą, neteršti aplinkos. Tam, kad šis istorinis, pasaulio lyderių parašais patvirtintas susitarimas netaptų popierinis, visi turime labai pasistengti. Pasaulis pradėjo suprasti, jog neatsakingas ir vartotojiškas požiūris į Žemės mums duotas dovanas atsisuka prieš mus pačius – gamta mus baudžia sausromis ir potvyniais, badmečiais ir ligomis. Tik mes patys galime tai sustabdyti – reikia 40 proc. sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva yra pavyzdys pasauliui, kad ekonomikos augimas, energetinis saugumas ir švari aplinka – suderinama“, – sako D.Grybauskaitė.
Per pastaruosius 25 metus Lietuvos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo beveik 60 proc., tuo tarpu mūsų ekonomika išaugo 30 procentų. Taip pat Lietuva sparčiai padidino atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Šiemet 24 proc. energijos Lietuvoje bus išgauta iš atsinaujinančių šaltinių – tai yra daugiau, negu ES užsibrėžtas tikslas.
Per pastaruosius 25 metus Lietuvos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo beveik 60 proc., tuo tarpu mūsų ekonomika išaugo 30 procentų.
D.Grybauskaitė atkreipė pasaulio lyderių dėmesį ir į tarptautinių saugumo reikalavimų neatitinkančios Astravo atominės elektrinės statybas bei ES priklausomybę nuo „Gazprom“ didinančio dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, dėl kurio net 9 ES šalys, tarp jų ir Lietuva, kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką.
Pasak prezidentės, nesaugi branduolinė energija neturi nieko bendro su švarios energijos strategijos dalimi. Branduolinės avarijos padariniai paveiktų daug daugiau negu vieną šalį, užteršimo rizika kiltų ištisiems regionams, todėl visi branduolinės energijos projektai turi būti įgyvendinami laikantis tarptautinės teisės, skaidriai ir bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis.
