Pasak jos, ketinimų protokolą su „Rheinmetall“ atstovais pasirašys Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijų atstovai, o sprendimas dėl gamyklos pripažinimo stambiu investiciniu projektu gali būti priimtas dar šią savaitę.
„Vadinamasis (...) ketinimų protokolas turėtų būti pasirašomas rytoj tarp Vyriausybės įgaliotų institucijų, kas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerija“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė ministrė.
„Įmonė pateikė paraišką stambaus investicinio projekto, kurią vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliota institucija. Atitikus tiems kriterijams, taip pat šią savaitę galima tikėtis ministro įsakymu patvirtinti (statusą – BNS), kas leistų atidaryti labai konkrečius žingsnius šitam investiciniam projektui“, – pridūrė ji.
Protokolo turinys kol kas neviešinamas, tuo metu stambiems investiciniams projektams paprastai taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.
A.Armonaitė sakė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti dar šiemet, tačiau kol kas tai tik teoriniai svarstymai.
Ji taip pat pripažino, kad „Rheinmetall“ ketinama statyti 155 mm amunicijos gamykla nėra standartinė investicija, todėl projekto valdymas gali užtrukti ilgiau, nei tuomet, kai Lietuva investicijas priimdavo rekordiniu greičiu.
„Mes turime pavyzdžių, kai didžiųjų investuotojų (...) gamyklos būdavo pastatomos per devynis mėnesius, kas didžiųjų korporacijų pasaulinėje praktikoje yra rekordai“, – teigė politikė.
Ji taip pat sakė kol kas negalinti pakomentuoti, koks tiksliai bus Lietuvos indėlis, tačiau šalis turėtų padėti išvystyti objektui reikalingą infrastruktūrą, taip pat svarstė, jog Lietuva turėtų pati pirkti dalį gaminamos amunicijos kariuomenės poreikiams.
„Tai, žinoma, yra abiem pusėms naudingas projektas, ir ekonomiškai atsiperkantis projektas, ir saugumo prasme Lietuvai labai svarbus projektas“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, BNS patvirtino, jog amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje.
A.Armonaitė sakė, kad „joks sklypas dar nėra patvirtintas“.
„Paprasčiausiai įmonės projektui reikia labai specifinio dydžio, specifinių reikalavimų sklypo. Kaip žinoma, Lietuva nėra didelė šalis, jų tiek daug nėra“, – teigė ministrė.
Pasak jos, tokio pobūdžio investiciniai projektai nėra vykdomi tankiai gyvenamose vietovėse.
Baisogaloje gyvena apie 1,8 tūkst. gyventojų.
Su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį buvo susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji atsisakė komentuoti pokalbio turinį.
„Mes su rektoriumi kalbėjome įvairiais klausimais. Kadangi susitikimas buvo darbinis, nenorėčiau papildomai nieko pasakyti“, – žurnalistams teigė ministrė pirmininkė.
„Rheinmetall“ dominantis sklypas šiuo metu naudojamas universiteto Gyvulininkystės instituto veikloje.
Seimas praėjusią savaitę jau priadėjo svarstyti ministerijos teiktas pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.
