Savivaldos rinkimuose, preliminariais duomenimis, balsavo 48,94 proc. rinkėjų, pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
Sekmadienį prie balsadėžių atėjo 39,53 proc. rinkėjų, dar 9,41 proc. jų balsavo iš anksto. Bendras aktyvumas 48,94 proc. Šis aktyvumas šiek tiek didesnis nei ankstesniuose rinkimuose. 2019 metais rinkėjų aktyvumas siekė 47,8 proc.
VISAS NAUJIENAS APIE SAVIVALDOS IR MERŲ RINKIMUS RASITE PASPAUDĘ ČIA
Suprasti akimirksniu
- Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai išrinkti 1498 savivaldybių tarybų nariai ir renkami 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžėsi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.
- VRK duomenimis, daugiausiai kandidatų į merus iškelta Vilniaus (16), Šiaulių (12) ir Klaipėdos (11) miestuose, mažiausiai, po tris, yra Rietavo ir Šalčininkų rajono savivaldybėse.
- Teisę balsuoti rinkimuose turi beveik 2,4 mln. rinkėjų.
- Aktyviausiai balsavo Birštono, Pagėgių, Lazdijų ir Šalčininkų rajonų rinkėjai.
- Mažiausiai aktyvūs buvo Panevėžio rajono, Klaipėdos miesto ir Šiaulių rajono rinkėjai.
- Sekmadienio ryto duomenimis, policija yra pradėjusi septynis ikiteisminius tyrimus dėl rinkimų pažeidimų. Pačią rinkimų dieną tyrimų dėl to nepradėta.
-
S.Skvernelis tikisi trijų „Vardan Lietuvos“ merų, atstovų beveik 50-yje savivaldybių
-
Po gaisro atkurtas Gėsalų rinkimų apylinkės darbas Skuodo rajone
-
Į Klaipėdos mero postą pretenduojanti L.Girskienė: tikiuosi patekti į antrąjį turą
-
Klaipėdos mero rinkimai: šįkart uostamiestyje – itin daug intrigos
-
Kauniečių balsas rinkimuose: vieni mato tik vieną miesto šeimininką, kiti trokšta pokyčių
-
Vilniečiai atskleidė, už ką balsavo merų rinkimuose
-
Užsidarius apylinkėms, aktyvumas savivaldos rinkimuose – didžiausias per 20 metų
Per pirmąjį turą išrinkta daugiau nei trečdalis merų: pergalę švenčia esami vadovai
02:49
Per pirmąjį merų rinkimų turą sekmadienį pergalę iškovojo 24 kandidatai – visi jie dabar eina šias pareigas.
Per ankstesnius rinkimus 2015 ir 2019 metais postą pirmajame ture užsitikrino mažiau politikų – po 19.
Per sekmadienį vykusius rinkimus daugiausia – 80 proc. – rinkėjų balsų surinko Šalčininkų rajono meras Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Zdzislavas Palevičius.
Jis Šalčininkų rajonui vadovauja nuo 2009 metų.
Nedaug nuo jo atsiliko Širvintų rajono merė, Regionų partijos atstovė Živilė Pinskuvienė. Už ją balsavo 78 proc. gyventojų.
Druskininkuose septintai kadencijai perrinktas su savo politiniu komitetu rinkimuose dalyvaujantis Ričardas Malinauskas. Jis gavo 73 proc. rinkėjų balsų.
Akmenės rajonui toliau vadovaus socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas. Jam balsus atidavė 66 proc. atėjusių balsuoti savivaldybės gyventojų.
Alytaus miesto meru antrą kartą tapo socialdemokratas Nerijus Cesiulis, gavęs apie 70 proc. balsų.
Birštono savivaldybės mere perrinkta dabartinė vadovė Socialdemokratų partijos atstovė Nijolė Dirginčienė, surinkusi 54 proc. balsų.
Socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius vėl tapo Jonavos rajono meru, už jį balsavo 72 proc. rinkėjų.
Liberalas Vitalijus Gailius vėl eis Joniškio rajono mero pareigas. Jis per pirmąjį rinkimų turą surinko 50,9 proc. balsų.
Kauno miesto mero pareigas išsaugojo „Vieningojo Kauno“ lyderis Visvaldas Matijošaitis. Jį, negalutiniais duomenimis, parėmė apie 59 proc. rinkėjų.
Kauno rajonui toliau vadovaus socialdemokratas Valerijus Makūnas, surinkęs 64 proc. balsų.
Kazlų Rūdos savivaldybės meru liko Mantas Varaška. Jis sulaukė beveik 72 proc. rinkėjų palaikymo.
Kretingos rajone per pirmąjį turą perrinktas Antanas Kalnius. Su politiniu komitetu kandidatavęs politikas gavo 58 proc. rinkėjų balsų.
Marijampolei vadovaus socialdemokratas Povilas Isoda, už jį balsavo beveik 60 proc. rinkėjų.
Per pirmąjį turą perrinktas ir Molėtų meras konservatorius Saulius Jaunieka. Jį palaikė beveik 56 proc. gyventojų.
Pakruojo rajono meru liks socialdemokratas Saulius Margis su 66 proc. palaikymu.
Negalutiniais duomenimis, palangiškiai mero postą išsaugojo konservatoriui Šarūnui Vaitkui. Suskaičiavus pusės apylinkių balsus, jis surinko apie 60 proc. balsų.
Panevėžio miestui vėl vadovaus Rytis Mykolas Račkauskas, jam pavyko užsitikrinti maždaug 62 proc. rinkėjų balsus.
Liberalas Audrius Klišonis toliau eis Plungės rajono mero pareigas, už jį balsavo 52 proc. gyventojų.
Rietavo mero pareigas išsaugojo liberalas Antanas Černeckis, surinkęs 53 proc. balsų.
Meras nesikeis ir Rokiškyje. Sulaukęs 56 proc. rinkėjų palaikymo čia pareigas eis socialdemokratas Ramūnas Godeliauskas.
Šiauliuose perrinktas nepartinis meras Artūras Visockas. Už jį balsavo 65 proc. miestiečių.
Švenčionių rajonui toliau vadovaus „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Rimantas Klipčius. Jis gavo beveik 60 proc. balsavusių gyventojų palaikymą.
Postą išsaugojo ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. Liberalas sulaukė 68 proc. rinkėjų balsų.
Per pirmąjį turą Vilkaviškio mero postą užsitikrino socialdemokratas Algirdas Neiberka su 65 proc. balsų.
Iš viso Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Kitose savivaldybėse vyks antrasis merų rinkimų turas, jis numatytas kovo 19 dieną.
Klaipėdoje – trijų kandidatų į merus mūšis dėl vietos antrajame ture
02:45
Mero rinkimuose Klaipėdoje dėl vietos antrajame ture grumiasi trys politikai, tarp jų – rinkimų staigmena tapęs „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Kovoje taip pat išlieka buvęs Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus ir konservatorius Audrius Petrošius.
„Kas čia galėjo žinot, kad Klaipėda man tokį „bajerį“ iškrės? Šitą šutvę, manau, sunervinau“, – pirmadienio naktį BNS sakė Klaipėdoje rinkimų rezultatus sekęs R.Žemaitaitis.
„Vilnius pirmas miestas, bet Klaipėda norėčiau, kad būtų ne pirmas. Ką reiškia? Turi būti aukščiau už Vilnių. Klaipėda turi uostą, klimato sąlygas, kur gali pritraukt, ir Klaipėda neišnaudoja to potencialo, protu nesuvokiamas dalykas“, – kalbėjo politikas.
Prieš rinkimus politikas kalbėjo pretenduodamas į Klaipėdos merus ketinantis sudrumsti pernelyg ramius vandenis Klaipėdoje.
„Gerai sudrumsčiau, ar ne? Tikslas, reiškia, pasiektas“, – kalbėjo Seimo narys.
Suskaičiavus balsus 49 iš 54 apylinkių Klaipėdoje, R.Žemaitaitis merų rinkimuose yra trečias su 20,05 proc. balsų.
Komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ kandidatas A. Vaitkus pirmauja su 23,48 proc. balsų, o A. Petrošius surinko 20,24 proc. balsų.
A.Vaitkus sako, kad visi varžovai yra stiprūs, todėl nesiryžo vertinti, su kuriuo iš jų palankiau varžytis antrajame ture.
„Kaip išbalsuos žmonės, čia ir bus atsakymas. Sakiau nuo pat pradžių, kad visi 11 pretendentų yra gerbtini“, – žurnalistams sakė A.Vaitkus.
A.Petrošius sakė, kad toks R.Žemaitaičio rezultatas jį nustebino.
„Šiek tiek nustebino R.Žemaitaičio pasirodymas. Tikrai sakiau, kad jis pasirodys solidžiai, bet jis pasirodė geriau nei tikėjausi“, – BNS pirmadienio naktį teigė konservatorius.
Jo manymu, antrojo turo dalyvius lems vėliausiai suskaičiuoti balsai.
„Tikiuosi, kad (...) antrajame ture turėsime solidžią ryškią kovą tarp žmonių, kurie turi vertybinę sistemas, aiškias programas, rimtas komandas“, – kalbėjo A.Petrošius.
R.Žemaitaitis teigė sau kėlęs tikslą būti ketvertuke arba penketuke, o taryboje užimti dvi-tris pozicijas. Ilgalaikėje perspektyvoje, anot politiko, tai leistų leistų „Laisvei ir teisingumui“ kelti kandidatus vienmandatėse apygardose Seimo rinkimuose.
„Bus geras darbas. Jei žmonės pasitikėjimą duos, šeima po lagaminą ir dunda į Klaipėdą, – sakė Seimo narys. – Jei Klaipėda norės pakelt bangą, kad „surfinant“ apčiuožt Klaipėdą, padarysim“.
Iš Šilutės kilęs R.Žemaitaitis sako su Klaipėda esąs glaudžiai susijęs. Jo gimtąjį miestą ir uostamiestį skiria vos 50 kilometrų, čia jis praleisdavęs savaitgalius, kelerius metus gyvenęs, mieste šeimai priklauso ir nekilnojamojo turto.
Anksčiau sekmadienį pralaimėjimą Klaipėdos mero rinkimuose pripažino Vytautas Grubliauskas, valdęs miestą nuo 2011 metų ir šįkart kandidatavęs su socialdemokratais.
Šiauliams trečią kadenciją vadovaus A.Visockas, turės daugumą taryboje
02:42
Savivaldos rinkimai Šiauliuose baigėsi pirmajame ture – meru trečiai kadencijai perrinktas nuo 2015 metų miestui vadovaujantis nepartinis Artūras Visockas, o jo suburtas komitetas „Dirbame miestui“ taryboje išsaugos daugumą.
Suskaičiavus duomenis 30 apylinkių iš 34, už A.Visocką balsavo beveik 66 proc. rinkėjų.
Artimiausias jo konkurentas konservatorius Martynas Šiurkus gavo kiek daugiau nei 9 proc. balsų.
A.Visockas teigė, kad rinkimų rezultatai atitiko jo lūkesčius.
„(Rezultatus vertinu – BNS) kaip žmonių sprendimą išaugusį iš pastarųjų ketverių metų darbo – taip ir vertinu. Man smagu, kad šitas sprendimas yra teisingas, nes mes tikrai stengėmės. Nepradėsiu kalbėti skaičiais, bet principo prasme, žmonės tai matė, ir jie nori matyti, kad šitoks darbas toliau tęstųsi“, – paskelbęs savo pergalę rinkimuose BNS teigė A.Visockas.
2015 metais jam prireikė antro turo, kad būtų išrinktas ketvirto pagal dydį Lietuvos miesto vadovu, tuo metu 2019 metų rinkimuose dabartiniam Šiaulių merui pergalę pavyko iškovoti pirmajame rinkimų ture.
A.Visocko vadovaujamas komitetas „Dirbame miestui“ Šiauliuose pirmauja ir tarybos rinkimuose – su kiek daugiau nei 50 proc. balsų jie gautų 18 vietų iš 31. Artimiausi konkurentai konservatoriai yra surinkę beveik 10 proc. balsų ir pretenduoja į keturis mandatus, „valstiečiai“ su daugiau nei 9 proc. balsų – į tris.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratai ir komitetas „Šiaulių labui!“ su 5–6 proc. rinkėjų balsų pretenduoja gauti po du mandatus.
Pasak A.Visocko, Šiaulių miesto taryboje išsaugota dauguma užtikrins darbų nepertraukiamumą.
„Rinkimai yra labai pavojingas laikotarpis – darbai gali nutrūkti pusmečiui ar kuriam laikotarpiui, arba nenutrūkti. Šiuo atveju darbai nenutrūks – tai yra didžiulė vertybė“, – teigė A.Visockas.
„Aštuoniolika vietų reiškia ne ką kitą, kaip galimybę girdėti nebūtinai politiką, o bet kurį miesto gyventoją, kuris pateiks gerą idėją ir ta idėja nebus jo asmeninė, o viešam interesui skirta idėja“, – pridūrė jis.
„Mūsų atveju, tas didžiulis automobilis nereiškia, kad tu pervažiuosi mažus šalia važiuojančius automobilius. Tai reiškia, kad tu tiesiog daugiau dirbsi“, – kalbėjo trečiajai kadencijai perrinktas Šiaulių meras.
A.Visockas neatmetė, jog net ir jo judėjimui turint daugumą prie jos bus kviečiamos jungtis ir kitos politinės jėgos.
„Gali būti, kad mes atversime savo programą bet kuriai politinei jėgai, kuri pasirašys. Jeigu šita programa jiems tinka, jie kartu su mumis galės ją įgyvendinti“, – teigė jis.
Šiaulių meras neslėpė rimtai svarstęs dalyvauti 2024 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose, tačiau tikino, jog miestui vadovaus visą kadenciją.
„Aš esu tas, kuris davęs pažadą, jo laikausi. Jeigu aš rinkimų kampanijoje to nesakiau (apie dalyvavimą Seimo rinkimuose – BNS), vadinasi, aš ir būsiu visus ketverius metus meru“, – tvirtino A.Visockas.
„Kitaip aš būčiau atsiklausęs gyventojų, ar jie paleis mane po dviejų metų dar prieš eidamas į rinkimus“, – pridūrė jis.
Rinkimai Vilniuje: A.Zuokas prieš antrą turą jau ieško paramos
02:39
Kandidatai į Vilniaus merus Artūras Zuokas ir Valdas Benkunskas turėtų susigrumti po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame ture, rodo pirminiai rezultatai ir politikų prognozės.
„Bet kokius atveju esame antrame ture. Mes laimėsime antrąjį turą“, – po vidurnakčio rinkimų rezultatų laukiantiems partiečiams teigė A.Zuokas, pranešęs, kad lankėsi Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos rinkimų štabuose, kur susitiko su konkurentais.
Konservatorius V.Benkunskas irgi teigė, jog tendencijos rodo, kad jis turėtų patekti į antrąjį rinkimų turą.
„Bendros tendencijos lyg rodo, kad mes patenkame į antrąjį turą mero rinkimuose ir kol kas turiu daugiausiai sulaukęs vilniečių pasitikėjimo“, – žurnalistams sakė kandidatas.
Tuo metu Laisvės partijos kandidatas į Vilniaus merus Tomas Vytautas Raskevičius LRT televizijai sakė, kad tikisi „garbingai susikauti dėl trečiosios vietos“. Jis taip pat pripažino, kad partijos frakcija Vilniaus taryboje bus mažesnė nei dabar.
Su dar vienu favoritu Vilniaus mero rinkimuose Mykolu Majausku BNS susisiekti nepavyko.
A. Zuokas neatmetė galimybės, kad Vilniaus mero rinkimus pralaimėjusią Liberalų sąjūdžio kandidatę Eglę Radvilę pasikvies į savo komandą.
„Su E. Radvile pabendravom, su ja susitiksime ir kitą savaitę, kalbėsime apie bendrumą tam tikrą. Ji šitoje kampanijoje yra atradimas man, padariusi man gerą įspūdį, turi tam tikras žinias ir kompetencijas, kurių Vilniaus miestui reikia. Ir bendrai – esame liberalai ir turime kartu dirbti“, – žurnalistams sakė A.Zuokas.
Vėliau jis BNS teigė per apsilankymus Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos rinkimų štabuose šių partijų paramos antrame ture neprašęs.
„Su kai kuriais jaučiame bendrumą, su kai kuriais dar reikia diskusijos“, – teigė kandidatas.
Jis taip pat tvirtino ketinantis susitikti su „politinio žavesio turinčiu“ M.Majausku bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderiu europarlamentaru Waldemaru Tomaszewskiu.
A.Zuokas sakė su potencialiais kandidatais jau yra aptaręs galimybės užimti sostinės vicemerų pareigybes.
BNS paklaustas, ar komandoje būtų žmonių iš ankstesnių jo vadovavimo Vilniui laikų, A.Zuokas teigė: „Labai nedaug. Valdančiosiose pozicijose ne“.
Suskaičiavus balsus 69 apylinkėse iš 156-ių, V.Benkunskas turi daugiau nei 27 proc. rinkėjų palaikymą, A.Zuokas – beveik 23 procentus balsų.
Tarpiniai rezultatai rodo, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovos 16 iš 51 mandatų sostinės taryboje, „Laisvė ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pasidalins po devynis, Laisvės partija gaus septynias vietas.
Tarpiniai rezultatai: rinkimuose pirmauja socialdemokratai ir konservatoriai
02:34
Suskaičiavus balsus daugiau nei 85 proc. rinkimų apylinkių Lietuvoje, savivaldybių tarybų rinkimuose pirmauja socialdemokratai ir konservatoriai.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 1668 apylinkėse iš 1927-ių, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinko 20,44 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai –13,82 proc. balsų.
Visi savivaldybėse išsikėlę rinkimų komitetai kol kas bendrai gavo 13,3 proc. balsų.
Ketvirtoje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 10,68 proc., penktoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 7,33 proc. balsų.
Liberalų sąjūdis sulaukė 7,13 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 5,29 proc., „Laisvė ir teisingumas“ – 4,27 proc., Darbo partija – 4,14 proc. rinkėjų palaikymo.
Rinkimų kodeksas nustato, kad kandidatų sąrašas gali gauti mandatų savivaldybės taryboje, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, koalicija – ne mažiau kaip 6 proc. balsų.
Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.
Per praėjusius savivaldos rinkimus 2019 metais daugiausiai rinkėjų balsų per skirtingas savivaldybės gavo tuo metu visuomeniniais vadinęsi rinkimų komitetai – 26,76 procento.
Iš partijų pirmavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 16,05 proc. rinkėjų balsų, antra buvo Lietuvos socialdemokratų partija su 13,24 proc. balsų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 11,16 proc., Liberalų sąjūdis – 5,9 proc., Darbo partija – 5,09 proc. balsų.
Visagine darsyk varžysis dabartinis ir buvusi merė
01:40
Visagino rajone antrajame ture susirungs meras Erlandas Galaguzas ir jo pirmtakė Dalia Štraupaitė.
Visų 16 apylinkių pateiktais duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas surinko 31,35 proc. balsų.
Už D.Štraupaitę, atstovaujančią partijai „Laisvė ir teisingumas“, savo balsus atidavė 23,77 proc. rinkėjų.
Šios dvi partijos geriausiai pasirodė ir rinkimuose į tarybą (atitinkamai 6 ir 5 mandatai). 5 vietas taryboje taip pat turės Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų koalicija „Visaginiečių koalicija“.
Per plauką nuo antrojo turo liko buvęs irkluotojas Jevgenijus Šuklinas, už kurį balsavo 22,15 proc. visaginiečių.
Klaipėdoje keičiasi lyderiai
01:39
Suskaičiavus 48 apylinkių iš 54 rezultatus Klaipėdoje pasikeitė lyderiai. R.Žemaitaitį į trečiąją poziciją nustūmė konservatorius Audrius Petrošius. Dabar juos skiria kiek mažiau nei 200 balsų.
Lyderis A.Vaitkus turi 23,48 proc. balsų, o A.Petrošius – 20,24 proc. R.Žemaitaitis surinko 20,42 proc.
Trakų rajone laukia mero A.Šatevičiaus ir J.Narkevičiaus dvikova
01:34
Trakų rajone meras irgi bus išrinktas po antrojo turto. Suskaičiavus 23 iš 27 apylinkių balsus pirmauja dabartinis meras Andrius Šatevičius, surinkęs 42,66 proc. balsų. Antras LLRA-KŠS kandidatas Jaroslavas Narkevičius turi 22,95 proc. Rinkimuose į savivaldybės tarybą pirmauja Liberalų sąjūdžio sąrašas – 34,66 proc.
A.Mazuronis: akivaizdu, kad didmiesčiuose stipriai pralaimėjome –
01:25
Savivaldos rinkimuose didmiesčiuose partija stipriai pralaimėjo, pripažįsta Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.
„Dvejopas jausmas. Akivaizdu, kad didmiesčius visus pralošėme pakankamai stipriai, o jeigu žiūrėtume į bendrą lentelėse esantį tarybos narių skaičių ir į antrą turą išėjusių kandidatų skaičių, tai labai panašūs skaičiai kaip per praeitus rinkimus buvo“, – BNS pirmadienio naktį sakė A.Mazuronis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) negalutiniai duomenys rodo, kad Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje Darbo partija negavo nė vieno mandato taryboje.
Pasak A.Mazuronio, Darbo partijai nepavyko išplėsti rinkėjų rato, o situaciją didmiesčiuose jis vadino sudėtinga.
„Akivaizdu, kad tai yra užduotys, kurias mums reikia spręsti“, – kalbėjo jis.
Politikas pridūrė manantis, kad rinkimai partijai yra „geras atspirties taškas“.
A.Mazuronis sakė besidžiaugiantis rezultatais Kėdainių rajono savivaldybėje, kur Seimo nario mandatą šiuo metu turintis Viktoras Fiodorovas patenka į antrąjį turą rinkimuose dėl miesto mero posto.
Į antrąjį turą taip pat turėtų patekti dabartinis Ukmergės rajono meras „darbietis“ Rolandas Janickas.
Partija kandidatus į merus kėlė 38-iose savivaldybėse.
2019-aisiais savivaldos ir merų rinkimuose Darbo partija užsitikrino 61 mandatą savivaldybių tarybose ir vieną mero postą Ukmergės rajone.
Staigmena Vilniaus rajone: LLRA-KŠS kandidatui gali tekti grumtis antrame ture
01:18
Vilniaus rajone bręsta didelė staigmena. Daug metų šiame rajone dominavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), tačiau šiemet ilgametei merei Marijai Rekst nusprendus nebekandidatuoti, partijos pozicijos susvyravo.
Suskaičiavus 48 iš 54 apylinkių rezultatus LRRA-KŠS kandidatas į merus Waldemaras Urbanas turi tik 48,02 proc. balsų ir, atrodo, neišvengs antrojo turo. Antras yra socialdemokratas Robertas Duchnevičius su 25,63 proc. balsų. Rinkimuose į savivaldybės tarybą pirmauja LLRA-KŠS sąrašas, turintis 50,61 proc. balsų.
