Kaip BNS informavo teisingumo ministro atstovė Rita Grumadaitė, kol kas iš Hagoje įsikūrusio teismo nesulaukta jokių prašymų.
„Teisingumo ministerija iš Tarptautinio baudžiamojo teismo nėra gavusi jokių prašymų. Jeigu toks klausimas iškiltų, ministerija bendradarbiaus su Lietuvos Generaline prokuratūra“, – teigė ministro atstovė.
Tuo metu Generalinė prokuratūra teigė, kad bendradarbiavimas yra numatytas ir Romos statute, kurį Lietuvos parlamentarai ratifikavo 2003 metų balandžio pirmą dieną.
„Romos statutas galioja Lietuvoje ir Lietuva įsipareigojo bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, todėl jei atitinkamas teismo kreipimasis bus gautas, bendradarbiavimas vyks Romos statuto ir Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka“, – BNS teigė prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Tarptautinis baudžiamasis teismas praėjusią savaitę nusprendė tirti karo nusikaltimus Afganistane, įskaitant galimus JAV pajėgų nusižengimus, taip pat apimant ir nusikaltimus CŽV įkalinimo įstaigose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 metų gegužę paskelbė, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti ir įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah.
Strasbūro teisme šiuo metu nagrinėjama ir antra byla, kurioje skundą Lietuvai dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje yra pateikęs Saudo Arabijos pilietis Mustafa al Hawsawis.
Generalinė prokuratūra iki šiol atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų apie Lietuvoje veikusį slaptą CŽV kalėjimą.
„Šiuo metu įtarimai nėra niekam pareikšti“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Nuo 2018 metų lapkričio tyrimas atliekamas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, už ką gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 20 metų arba iki gyvos galvos.
„Šis straipsnis, pagal kurį dabar vyksta tyrimas, neturi senaties termino“, – teigė prokuratūros atstovė.
